Peržvelgus pastarųjų kelių mėnesių turimas bylas dėl parduoto naudoto automobilio kokybės, matyti, jog kai kuriose pavyko sudaryti taikos sutartį, tačiau didžioji dauguma sprendžiamos institucijose – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje arba teisme.
Paskutiniu metu keliose tokiose išnagrinėtose bylose buvo priimti teismų sprendimai, kurie buvo palankūs atstovautiems klientams (t. y. bylos laimėtos): dviejų atstovautų pirkėjų ieškiniai patenkinti, o vieno atstovauto pardavėjo atžvilgiu ieškinys buvo atmestas. Tai yra pirmosios instancijos teismų sprendimai, todėl ginčai jau persikėlė ar persikels į apeliacinės instancijos teismą.
Aktualūs pastebėjimai iš minėtų teismų sprendimų:
- Sprendžiant dėl parduodamo naudoto automobilio kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas automobilis buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
- Pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie automobilį ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie automobilį turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti.
- Tokiuose ginčuose pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas automobilis yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio trūkumus.
- Aplinkybės, jog pirkėjas nepasinaudojo savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto automobilio kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
- Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo automobilio trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
- Aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto automoblio kokybę, turi įrodinėti pardavėjas, t. y. jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo automobilio trūkumus ir pan.
- Teismas pažymėjo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai nelaikomi esminiais trūkumais, kai jie buvo atskleisti, akivaizdūs. Taip pat teismas atsižvelgė į automobilio amžių, būklę, nurodė, kad automobilio remontų poreikis kiekvienam vidutiniam vairuotojui negali būti laikomas nei siurpriziniu, nei neįprastu, nei laikomas paslėptu automobilio defektu.
- Teismas pasisakė, jog pardavėjas, nurodęs pirkėjui trūkumus, taip pat tai, kad prekė dalinai neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, netampa atsakingas už juos, t. y. įvertinus ar nurodytieji (išviešinti) trūkumai pirkėjui yra priimtini, pirkėjas pats sprendžia dėl sutarties sudarymo ir pats priima su tuo susijusias rizikas.