Apie laimėtą bylą dėl asmens garbės ir orumo (ne)pažeidimo

Viešoje erdvėje buvo skelbta, kad Lietuvos teismai lyginant su kitomis Europos šalimis labai greitai nagrinėja civilines bylas. Pavyzdžiui, pagal Nacionalinės teismų administracijos skelbiamą viešą 2020 metų statistiką pirmosios instancijos teismuose didžioji dalis civilinių bylų (apie 93 proc.) išnagrinėjama greičiau nei per 6 mėnesius, apie 4,3 proc. civilinių bylų per 6-12 mėn., o apie 2,36 proc. per daugiau kaip 12 mėn. [1].

Advokato Martyno Antanaičio dauguma vedamų civilinių bylų yra sudėtingos, todėl patenka tarp tų civilinių bylų, kurios yra nagrinėjamos ilgiau, todėl iki galutinio teismų sprendimo praeina nemažai laiko. Vis dėlto įprastai kas vieną ar du mėnesius vienoje ar kitoje byloje yra paskelbiamas sprendimas. Toliau pateikiami vienos iš įdomesnių neseniai vestų bylų, apie asmens garbės ir orumo pažeidimą, sprendimo motyvai.

Aptariamoje byloje advokatui M. Antanaičiui pavyko apginti atsakovę, kurios atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys dėl to, jog jos rašytame elektroniniame laiške buvo pateiktas neva asmens garbę ir orumą pažeidžiantis turinys – apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas įsiteisėjusiame sprendime nurodė:

  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
  • Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).
  • Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

Teismas pasisakė, jog atsakovė, nurodydama laiške, jog ieškovui pareikšti oficialūs kaltinimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, disponavo patikima informacija, tačiau ją perteikdama, netiksliai (hiperbolizuotai) nurodė faktinę situaciją. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors laiško surašymo dieną atsakovės nurodyta informacija apie ieškovui pareikštus kaltinimus buvo netiksli, tačiau vėliau ji pasitvirtino, ieškovo atžvilgiu yra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

Teismas padarė išvadą, jog išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovės išsiųsti elektroniniai laiškai klientams, nepakenkė ieškovo įvaizdžiui ir dalykinei reputacijai. Po šių laiškų išsiuntimo ieškovas dirbo dar dviejose darbovietėse, iš kurių išėjo savo noru, asmenys, kuriems buvo adresuoti minėti laiškai, patvirtino, kad laiškai nepakeitė jų požiūrio į ieškovą. Ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad minėtų elektroninių laiškų išsiuntimas sukėlė jam kokias nors sunkias pasekmes, sveikatos sutrikimus ir pan.

Taigi, teismas priėmė atstovautai klientei palankų sprendimą – atmetė ieškinį ir priteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1 Šaltinis: https://www.teismai.lt/lt/lietuvos-teismai-pirmi-europoje-pagal-bylu-nagrinejimo-greiti-nors-valstybes-skiriamas-finansavimas-vienas-maziausiu/5789 ir https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/statistika/106