Nuo paskutinio įrašo advokatui Martynui Antanaičiui teko sulaukti ne vieno atstovautiems klientams palankaus teismo procesinio sprendimo. Žinoma, visi advokatai, kurie irgi intensyviai atstovauja teismuose, galėtų patvirtinti, jog visų bylų laimėti neįmanoma. Vis dėlto profesionaliai atstovaujant galima išlaikyti didelį laimėtų bylų procentą ir dažnai pradžiuginti klientus ar sugebėti pasiekti naudingą taikų susitarimą. Šį kartą apžvelgiamas labai įdomus verslo ginčas, kurį pavyko laimėti klientui pateikus apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas.
Teisme ginčas kilo dėl to, kad kooperatinės bendrovės valdyba atsisakė priimti į narius asmenis, kurie pirko pajus iš kitų narių ir pateikė prašymą įstoti į kooperatinę bendrovę. Šie nepriimti nariai pateikė ieškinį teismui ir prašė panaikinti tokį valdybos sprendimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino.
Dėl šio nepalankaus sprendimo atstovaus klientas teikė apeliacinį skundą, kuris buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų tyrimu ir vertinimu, neatsižvelgimu į pateiktą aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir kitais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkino.
Kauno apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias priėmimą į kooperatinės bendrovės narius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atlikusi faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, priimtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo kad, kooperatinės bendrovės valdybos sprendimas nei Kooperatinių bendrovių įstatymo, nei kooperatinės bendrovės įstatų, nei protingumo ar sąžiningumo principų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas pateikė ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, tame tarpe ir advokato Martyno Antanaičio nurodytą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kaip neva netaikytina šiame ginče:
<…> teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. Todėl, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo pajus yra valdomas nuosavybės teise (bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar nuosavybės teise, paveldėjus turtą), asmens, siekiančio tapti kooperatinės bendrovės nariu, prašymo išsprendimas priklauso nuo kooperatinės bendrovės organų valios priimti ar nepriimti šį asmenį į kooperatinės bendrovės narius. Tokį aiškinimą patvirtina ir Kooperatinių bendrovių įstatyme įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas. Todėl atsakovės įstatų nurodyta tvarka priimtas sprendimas dėl narystės ieškovei nesuteikimo gali būti panaikintas tik nustačius jo akivaizdų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).