Šiame įraše iš naujausių advokato Martyno Antanaičio laimėtų bylų pateikiama apžvalga dviejų sudėtingų verslo ginčų, susijusių su statybos teise.
Visų pirma, šio bylos panašios, nes abiejose advokatui teko atstovauti dideles įmones, kurios užsiima statybų veikla. Šiose bylose reikėjo ne tik stipraus teisės išmanymo, bet ir specialių techninių žinių turinčių specialistų išvadų. Be to, abi bylos buvo laimėtos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
Vis dėlto teisine prasme šios bylos itin skirtingos, kadangi vienoje atstovauta statybų įmonė buvo atsakovu ir iš jos reikalauta priteisti tariamų nuostolių atlyginimą už neva blogai atliktus statybų darbus, o kitoje byloje atstovauta įmonė buvo ieškovu ir reiškė reikalavimą priteisti išlaidų, kurias patyrė iš atsakovo įsigyto naudoto, bet su trūkumais, buldozerio remontui, atlyginimą. Dėl to abiejose bylose teisės normų taikymas ir aiškinimas bei įrodinėjimo eiga buvo skirtinga.
I. Laimėtas verslo ginčas dėl statybos darbų
Šioje byloje atstovautai statybų įmonei buvo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus šalinant neva nekokybiškai atliktų darbų trūkumus, o tai buvo grindžiama įvairiais rašytiniais įrodymais, tame tarpe, defektų aktu, sąmatomis, kurios parengtos paties ieškovo (projektavimo įmonės) darbuotojų.
Atstovautas atsakovas, kuris laimėjo ginčą, savo atsikirtimus grindė specialistų išvada, elektroniniais susirašinėjimais apie ieškovo nurodymus vykdant darbus, kitais rašytiniais įrodymais. Siekiant, kad oponento reikalavimus teismas atmestų, reikėjo ne tik tinkamai išanalizuoti įrodymus ir pateikti teismui raštu įrodymų analizę, bet ir gerai išmanyti teisės normas, kurios buvo taikytinos šiame ginče, kad parodyti teismui, jog ieškovo reikalavimai neturi pakankamo teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir priimtoje nutartyje be visų kitų išsamių motyvų pasisakė:
„Atsakovės užsakymu <…> parengė konsultacinę išvadą <…> dėl Objekte nustatytų trūkumų, kurioje nurodoma, kad trūkumai neturi neigiamos įtakos pastato kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių; Objektas atitinka norminius reikalavimus ir gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį. <…> Byloje pateikti susirašinėjimai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės atsakingas asmuo duodavo nurodymus rangovei, tokia buvo įprasta tarp šalių susiformavusi bendravimo praktika, aktyviai susirašinėjant elektroniniais laiškais derinti Objekto rengimo niuansus. <…> bendroji taisyklė, kad užsakovas (ieškovė) neturėjo teisės pati šalinti trūkumų, nebent tokia jos teisė būtų numatyta rangos sutartyje. Šiuo atveju, rangos sutarčiai esant žodinei, būtent užsakovei teko pareiga paneigti prezumpciją ir įrodyti, kad toks susitarimas šalių buvo sulygtas (CPK 178 straipsnis).“
„Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, įrodymais galima remtis tik tokiu atveju, jeigu jie yra objektyvūs. Kaip matyti, ataskaitą parengė <….>, kurie darbiniais santykiais buvo arba yra susiję su ieškove. <…> Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pastarasis įrodymas negali būti laikomas nešališku, kadangi parengtas su ieškove darbo santykiais šiuo metu arba anksčiau susijusių asmenų, taigi grindžiamas pavaldumo santykiu, kas jau savaime negali suponuoti apie nešališkumą.“
II. Laimėtas verslo ginčas dėl įsigytos statybų technikos su paslėptais trūkumais
Byloje, kur atstovautas ieškovas, buvo reiškiamas reikalavimas priteisti išlaidų, kurios buvo patirtos įsigyto buldozerio remontui. Šią statybų techniką reikėjo remontuoti, nes netrukus po įsigijimo ji sugedo ir tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas teigė, kad trūkumai atsirado eksploatacijos metu, įrodinėjo kitas aplinkybes, kad atleistų jį nuo atsakomybės. Vis dėlto atstovautas pirkėjas laimėjo šį ginčą.
Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs pardavėjo pateiktą apeliacinį skundą dėl nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priimtoje nutartyje, kuria atmetė apeliacinį skundą, išdėstė itin išsamius motyvus ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Apeliacinės instancijos teismas be kitų motyvų nurodė:
„kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai <…> sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas <…>.“
„Byloje nustatyta, kad pirkėjas (ieškovė) tikrino ir bandė buldozerį, tačiau buldozerio kompiuterio duomenys gedimo nerodė. Iš to seka, kad ieškovė vadovaujantis protingais kriterijais patikrino perkamą prekę ir pirminiai duomenys ją tenkino. Pagal bylos aplinkybes buldozerio trūkumai nebuvo akivaizdūs. <…> Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados nei, kad atsakovė buldozerį ieškovei pardavė esant paslėptiems trūkumams, apie kuriuos ji žinojo ir / ar turėjo žinoti, jie egzistavo pirkimo–pardavimo metu. Kadangi buldozerio trūkumai atsirado netrukus po jo pardavimo ir dėl tų pačių gedimų, kuriuos apeliantė remontavo prieš buldozerio pardavimą, būtent apeliantei ir tenka atsakyti už šiuos trūkumus. Aplinkybių, kurios mažina ar šalina pardavėjo (apeliantės) atsakomybę už parduoto buldozerio trūkumus, apeliantė byloje neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).“