Atstovaujant klientus įvairiuose teisminiuose ginčuose, kartais pasitaiko, jog bylą išnagrinėję pirmosios instancijos teismai netinkamai taiko ir aiškina teisės normas ar neatsižvelgia į suformuotą teismų praktiką, todėl priima neteisingą procesinį sprendimą. Tokiu atveju šias klaidas gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). „Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų <…> teisėtumas ir pagrįstumas” [1].
Tą iliustruoja dvi bylos, kuriose apeliacinės (aukštesnės) instancijos teismuose buvo priimti atstovautiems klientams palankūs sprendimai (jie laimėjo), o anksčiau priimti pirmosios instancijos teismų sprendimai, kurie buvo nepalankūs, buvo panaikinti būtent dėl to, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas.
Pirmojoje byloje situacija buvo tokia, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl mokesčių už butą perskaičiavimo, nes laikė, kad už tambūrą (priestatą) ji neturi mokėti, o turi mokėti tik už buto naudingąjį plotą. Pirmosios instancijos teismas sutiko ir tokį ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą (daugiabučių namų administratorių) perskaičiuoti ir skaičiuoti mokesčius už butą pagal jo naudingąjį plotą.
Vis dėlto atsakovas teikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės motyvavome visišku nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, tenkino apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė:
„kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.“
‚Jei patalpos (atitinkamos jų dalys), VĮ Registrų centro duomenimis, priklauso konkrečiam asmeniui nuosavybės teise, tai jų faktiškai turimas (užimamas) plotas yra įskaičiuojamas į šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą.“
„atsižvelgiant į <…> teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, apskaičiuojant ieškovei mokėtinus mokesčius, susijusius su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, turi būti naudojamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų bendrojo ploto dydis, o ne tik nekilnojamojo turto registre nurodomas buto naudingasis plotas, nes tambūras ieškovei priklauso nuosavybės teise ir yra buto ploto sudedamoji dalis t. y. faktiškai turimas (užimamas) plotas, todėl turi būti įskaičiuojamas į šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą.“
Kitoje, teisine prasme sudėtingesnėje byloje, atstovauti klientai teisme įrodinėjo savo patirtus nuostolius dėl to, kad valstybei paimant iš jų nekilnojamąjį turtą (pastatą) visuomenės poreikiams, nutraukiama ir įmonės veikla. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nesutiko su reikalavimais, nes taikant ir aiškint Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą nurodė, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra tik visuomenės poreikiams paimto pastato vertės nustatymas, o kiti nuostoliai nėra vertinami.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pasisakė, jog „pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra tik visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto <…> vertės nustatymas, o ne UAB <…> ūkinės-komercinės veiklos nuostoliai (žr. nutarties 32 p.), nėra pagrįsta, kadangi šio proceso metu turi būti išspręstas klausimas ir dėl UAB <…> galimai patirtų nuostolių dėl veiklos nutraukimo visuomenės poreikiams paimamame pastate.“
Taigi, nagrinėjant klausimą dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą turtą yra aktuali ne tik nekilnojamojo turto vertė, bet ir kiti nuostoliai, pavyzdžiui, verslo nutraukimo.
1 – „Teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, apžvalga“ (AB-54-1).