Šią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas atvejis, kai buvo pasinaudota derybų gauta konfidencialia informacija ir įkurtas konkuruojantis verslas [1].
Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą pirkti internetinį projektą, tuomet šalys pradėjo derybas dėl pasiūlymo, atsakovė surašė derybų ketinimų protokolą, šalys jį derino, atsakovė išreiškė sutikimą pirkti projektą, tačiau ketinimų protokolas nebuvo pasirašytas, o vėliau šalių derybos nutrūko. Ieškovė derybų metu atskleidė atsakovei konfidencialią projekto informaciją, bet raštu nenurodė, kad ši informacija yra konfidenciali. Netrukus po derybų pabaigos, paaiškėjo, jog atsakovė įkūrė analogišką projektą.
Teismas nurodė, kad derybų metu gali būti tokių situacijų, kai svarbu atskleisti kitai šaliai ne tik informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, bet ir papildomą informaciją, kuri šaliai turi tam tikrą komercinę (gamybinę) vertę vien dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ši informacija nėra viešai prieinama.
Kasacinis teismas pažymėjo:
nėra bendro pobūdžio konfidencialumo pareigos: ši pareiga atsiranda arba dėl to, kad pačios šalys tam tikrą suteikiamą informaciją įvardija kaip konfidencialią, arba dėl to, kad ši prievolė egzistuoja priklausomai nuo atskleidžiamos informacijos pobūdžio ar pačių šalių padėties (pavyzdžiui, jeigu derybų partneriai ar trečioji šalis, kuriai atskleidžiama informacija, yra konkurentai arba potencialiai gali konkuruoti tam tikroje rinkoje).
Aptariamoje nutartyje išaiškinta, kad vienas iš svarbios informacijos teisinių apsaugos instrumentų yra konfidencialumo susitarimas. Derybų šalys, ikisutartinių santykių stadijoje nesudariusios konfidencialumo sutarties ir nesant išimtinių informacijos apsaugos teisių, bendriausia prasme neturi konfidencialumo pareigos. Tačiau tokiais atvejais, kai viena šalis aiškiai pareiškia kitai šaliai, kad derybų metu pateikiama informacija yra konfidenciali, tai tokią informaciją sutinkanti priimti šalis netiesiogiai išreiškia savo sutikimą jai suteikiamą informaciją traktuoti kaip konfidencialią. Lietuvos teisėje pripažįstama, kad vienas iš sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementų, glaudžiai susijusių su pareiga atskleisti informaciją, yra konfidencialumo reikalavimas.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
Teismas nurodė, kad ikisutartinė konfidencialumo pareiga pažeidžiama dviem atvejais:
- pirma, derybų metu gauta konfidenciali informacija yra atskleidžiama tretiesiems asmenims;
- ir antra, tokios informacijos naudojimas savo tikslams neteisėtu būdu.
Nurodytą pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad civilinė atsakomybė už konfidencialumo pareigos nevykdymą ikisutartiniuose santykiuose atsiranda ne tik už komercinės paslapties, bet ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimą ar panaudojimą savo tikslams neteisėtu būdu.
Aptariamoje byloje atsakovei buvo taikyta civilinė atsakomybė (pareiga atlyginti nuostolius) dėl to, kad šalių derybos buvo toli pažengusios, ieškovė jau buvo įgijusi pakankamą ikisutartinį pasitikėjimą atsakove, todėl suteikė jai konfidencialią informaciją pagrįstai tikėdama, jog kita derybų šalis irgi elgsis sąžiningai. Atsakovė suvokė arba turėjo suvokti, kad ieškovės įvardyta informacija yra konfidenciali, todėl, panaudodama šią informaciją savo tikslams, atliko neteisėtus veiksmus.
Nagrinėtu atveju teismas konfidencialios informacijos saugojimo prievolę konstatavo dėl atskleistos informacijos pobūdžio ir šalių padėties, tačiau ne visuomet panašiais atvejais gali būti pripažintas informacijos konfidencialumas. Todėl prieš atskleidžiant savo verslo projekto sąlygas ir reikšmingą informaciją kitai šaliai, reikėtų tokią informaciją apsaugoti sudarant aiškų ir tinkamą konfidencialumo susitarimą bei labai aiškiai raštu įvardinant atskleidžiamą informaciją kaip konfidencialią ir tą nurodant kitai šaliai.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019.