Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio mėnesį priėmė nutartį [1], kurioje pasisakė dėl galimumo mažinti draudimo išmoką, kai draudėjas nesilaikė draudimo sutarties sąlygų.
Nagrinėtoje byloje nustatyta, jog draudimo kompanija 50 proc. sumažino draudimo išmoką dėl draudiko (fizinio asmens) apdrausto automobilio vagystės, nes vagystės metu automobilyje buvo palikti registracijos dokumentai. Klientas nesutiko su sumažinimu, todėl kreipėsi į teismą.
Aptariamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog transporto priemonės draudimo sutartis, tenkinanti nustatytus požymius, t. y. pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Taip pat draudimo sutartis buvo vertinama pagal nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės institutą, t. y. įvertinta sąžiningumo požiūriu.
Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė:
sąlyga dėl draudimo išmokos mažinimo 50 procentų dėl transporto priemonėje palikto jos registracijos liudijimo negali būti vertinama kaip visais atvejais atitinkanti pažeidimo įtaką žalos dėl draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybei, jos dydžiui, inter alia (be kita ko) dėl tikimybės surasti transporto priemonę sumažėjimo;
nors registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje įtakos vagystei nedaro, tačiau vertinamas kaip draudėjo pareigų nevykdymas, sudarantis sąlygas lengviau pasinaudoti automobiliu bei apsunkinti jo suradimą, taip pat kaip pavogtos transporto priemonės realizavimo palengvinimas;
draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį <…> galimybė mažinti draudimo išmoką įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
Kasacinis teismas įvertinęs ankstesnes savo nagrinėtas bylas ir praktiką nurodė, jog draudėjui nesilaikius pareigos nepalikti apdraustoje transporto priemonėje, kuri buvo pavogta, registracijos dokumentų, pakankamu sumažinimo dydžiu, įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, buvo pripažintas 25 proc. taip pat 40 proc. sumažinimo dydis.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad tos draudiko nustatytų taisyklių atitinkamų nuostatų dalys, kur nustatytas konkretus fiksuotas sumažinimo dydis (pvz., 50 proc.) pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis.
Taigi, draudimo išmokos dydis, kai ji mažinama, nustatomas, įvertinus draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
1 Šiame straipsnyje aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019.