Kas yra vekselis? Kaip juo naudotis?

Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Tenka pastebėti, kad Lietuvoje dažnai naudojamas būtent paprastasis vekselis, todėl jis aptariamas šiame straipsnyje.

Įstatymas nustato, kad paprastajame vekselyje turi būti:

  • 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
  • 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;
  • 3) mokėjimo terminas;
  • 4) mokėjimo vieta;
  • 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
  • 6) išrašymo vieta ir data;
  • 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas;
  • 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija.

Labai svarbu laikytis vekselio turiniui keliamų nurodytų reikalavimų, o taip pat ir formos reikalavimo, t. y. paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Kalbant apie turinį, atkreiptinas dėmesys, jog vekselio davėjas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami vekselyje sąlygą „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ arba kitus atitinkamos reikšmės žodžius ir pasirašydami, gali atleisti vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo, kad jis galėtų pasinaudoti reikalavimo teise. Įprastai į paprastąjį vekselį įrašomi žodžiai „neprotestuotinas“.

Vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.

Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Tokiu atveju yra svarbu žinoti, kad toks vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pratęsti.

Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Vekselis pateikiamas apmokėti pateikiant jį vekselio davėjui ir leidžiant jam, kai apmoka vekselį, jį atgauti.

Jei vekselis neapmokamas ir jei vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas privalo pranešti davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti.

Įstatymas nustato, jog pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu.

Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia Įstatymo nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi Įstatymo nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis.

Visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos.

Vekselio turėtojas norėdamas pinigaus iš skolininko išieškoti, pateikia rašytinį prašymą notarui, kuris padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Po to vykdomąjį įrašą galima perduoti antstoliui išieškojimui pradėti.

Vekselio davėjas notaro atliktą vykdomąjį raštą gali ginčyti pareikšdamas ieškinį teisme.

Taigi, siekiant pasinaudoti paprastuoju vekseliu kaip vertybiniu popieriumi reikia laikytis jam keliamų turinio ir formos reikalavimų bei tinkamai ir laiku įvykdyti teisės aktuose keliamas sąlygas dėl jo panaudojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios (pvz., dėl praleisto termino, trūkstamų rekvizitų, formos reikalavimų nesilaikymo ar kt.), tai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas (vekselis), tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (pvz., paskolos sutarties ar kt.) (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2019-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; ir kt.).