Nenustebintumėte jei pasakytumėte, kad asmeniškai patyrėte arba girdėjote apie panašią situaciją. Pasirašyta sutartis, kuria buvo įsipareigota įsigyti namą, butą ar kitas patalpas, o savininkas įsipareigojo parduoti, ir netgi leido įsikelti ir daryti remontą iki bus sutvarkyti formalumai – paruošti reikiami dokumentai. Sutarties terminas ėjo į pabaigą, savininkas ramino, kad viskas bus gerai, užtruko dokumentų paruošimas. Galiausiai terminas pasibaigė, bet šalys vis tiek toliau bendravo ir apie nepirkimą ar nepardavimą net nekalbėjo, nes pirkėjai buvo įsitikinę, kad niekas nesikeitė ir tuoj įsigis nuosavybę. Vis dėlto vieną dieną turto savininkas atsiunčia raštą, kad sutartis jau yra senokai pasibaigusi suėjus terminui, grąžina avansą ir atsisako parduoti bei teigia, jog neatsako už tai. Vėliau paaiškėja, kad šį nekilnojamąjį turtą pardavė kitam.
Panašių aplinkybių kontekste advokato Martyno Antanaičio atstovauti klientai nukentėjo, bet nusprendė nepasiduoti ir ginti savo teises pareikšdami ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo. Jie šią bylą laimėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teismas jiems priteisė tiek patirtos turtinės žalos, tiek neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas laikydamas pagrįstus Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvus nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių iki sutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, plačiai pasisakė apie apeliantės veiksmus sutarties galiojimo metu ir vėliau, todėl pagrįstai atsakovės veiksmus ieškovų atžvilgiu vertino kaip nesąžiningus ir teisingai sprendė, jog pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ir nesąžiningo elgesio.
Taip pat aptariamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, jog dėl neįvykusio sandorio ieškovai neteko galimybės realizuoti savo šeimos ateities planų verstis veikla savo patalpose, o pasikeitusi situacija rinkoje objektyviai sumenkino galimybę ieškovams įgyvendinti ketinimus ateityje įgyjant analogiškas patalpas kitoje vietoje. Neįvykus sandoriui, pirkėjai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, sukrėtimų bei pasitikėjimo kitais asmenimis praradimą dėl absoliutaus jų teisėtų lūkesčių pamynimo.
Taigi, byla dėl nesąžiningai neparduoto nekilnojamojo turto buvo laimėta ir tapo vienu precedentų tokio pobūdžio bylose, kurių tikėtinai yra ir dar bus ne viena dėl 2021-2022 m. situacijos nekilnojamojo turto rinkoje.