Visų pirma, verta žinoti, kad Lietuvoje nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas gali tik finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės arba kredito įstaigos (pvz., bankas), kurios turi teisės aktuose numatytas licencijas. Šie investicinių paslaugų teikėjai turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID), Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir kitais teisės aktais, kuriuose yra numatytos jų pareigos kliento ar potencialaus kliento atžvilgiu. Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant asmenų reikalavimus dėl netinkamo investicinių paslaugų suteikimo akcentuojama, kad komerciniams bankams, teikiantiems finansines paslaugas, yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai.
Bankas turi pareigą tinkamai atskleisti informaciją apie vertybinių popierių įsigijimo riziką, taigi ginčo atveju bankui tektų pareiga pagrįsti, kad jo darbuotojas pateikė aiškią, išsamią ir suprantamą informaciją apie riziką investuojant į tam tikrus fondus. Be to, šios investicinės priemonės turi būti tinkamos klientui, vadinasi, bankas turi pareigą atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su klientu, įvertinti, kad investicijos atitinka konkretaus kliento, kaip investuotojo, poreikius.
Klientas, kuris mano, jog jo teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Pavyzdžiui, gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Tam, kad bankui kiltų pareiga atlyginti padarytą žalą dėl netinkamų investicinių paslaugų teikimo turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (pvz., anksčiau aptartų arba kitų teisės aktuose įtvirtintų pareigų pažeidimas ir pan.), kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės bei žala.
Visą straipsnį skaitykite portale delfi.lt