Šiame įraše aptariamos advokato Martyno Antanaičio turėtos bylos, kuriose ką tik buvo priimti klientams palankūs teismų sprendimai, susiję su asmens neturtinėmis teisėmis.
Pirma aptariama byla, kurioje advokatui pavyko apginti klientės teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą prieš naujienų portalą bei jo interesą išsaugoti atvaizdo viešą publikavimą. Antroje byloje asmuo apgintas nuo reikalavimų dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo neigiamu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“.
Pirmojoje byloje buvo spręstas ginčas dėl teisės būti pamirštam ir atvaizdo panaikinimo iš viešos erdvės. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atstovautos klientės reikalavimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliaciniu skundu, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują sprendimą įpareigojo naujienų portalą pašalinti ieškovės atvaizdus, jų nenaudoti ir t. t. Keletas svarbių aspektų iš šios apygardos teismo nutarties, kurioje buvo aptarta išskirtinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, ir tos praktikos kontekste padarytos išvados:
- Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. CK nuostatose detalizuojami civiliniai teisiniai aptariamos konstitucinės ir Konvencijos saugomos vertybės gynimo būdai, taip pat šios teisės ribojimo pagrindai. CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.
- Nagrinėjamoje byloje kilęs teisės į privataus gyvenimo gerbimą (su ja siejamos teisės būti pamirštam internete) ir visuomenės teisės žinoti vertybių santykio klausimas.
- Naujausioje EŽTT praktikoje dėl teisės būti pamirštam internete pasisakyta, kad Konvencijos požiūriu teisė būti pamirštam internete siejama su 8 straipsniu, konkrečiau – su teise į reputacijos gerbimą, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis to siekiama (prašoma laikraščio straipsnio pašalinimo ar pakeitimo interneto archyvuose, ar prieigos prie straipsnio apribojimo ir pan.), tačiau reikalavimas dėl teisės būti pamirštam nėra savarankiška Konvencijos saugoma teisė ir tiek, kiek jam taikomas 8 straipsnis, gali būti susijęs tik su tam tikromis situacijomis ir informacijos elementais.
- Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad derinant Konvencijos 8 ir 10 straipsniais garantuojamas teises ir sprendžiant susikertančių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą tuo atveju, kai susiduriama su veikla, susijusia su spaudos archyvų vientisumo išsaugojimu, aktualūs EŽTT praktikoje naujausiu sprendimu (žr. sprendimo Hurbain byloje 205 paragrafe) įtvirtinti kriterijai: (i) archyvuotos informacijos pobūdis; (ii) laikas, praėjęs nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete; (iii) dabartinis informacijos aktualumas; (iv) asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumas ir jo elgesys po įvykių; (v) neigiamos tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmės; (vi) informacijos prieinamumo skaitmeniniuose archyvuose lygis ir (vii) priemonės poveikis saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei.
- Nors ieškovė, bendraudama su viešu asmeniu, tuo metu turėjo suvokti, kad gali pritraukti žiniasklaidos dėmesį, tačiau, remiantis bylos duomenimis, šiuo metu ieškovė nėra viešasis asmuo ir per visą laiką nuo ginčo publikacijos nesiekė tokia tapti, nesiekė žiniasklaidos dėmesio. Tokie duomenys pripažintini didinančiais ieškovės lūkestį dėl privatumo apsaugos ir turinčiais įtakos apsaugai, kuri gali būti suteikta ieškovės privačiam gyvenimui.
- Nagrinėjamoje byloje ieškovė pakankamai motyvuotai pagrindė, jog tolesnis ginčo nuotraukų su ieškovės atvaizdu prieinamumas internete ir viešinimas sukelia didelių nepatogumų ieškovės reputacijai ir kasdieniam privačiam gyvenimui ir iš esmės kenkia jos naudojimuisi teise į privataus gyvenimo apsaugą.
- Nuotraukų su ieškovės atvaizdu publikavimas šiuo atveju yra perteklinis, t. y. dėl praėjusio laiko po pirminio paskelbimo internete nebeatitinka dabartinio informacijos aktualumo kriterijų.
Kitoje byloje teismas sprendimu pritarė advokato M. Antanaičio kliento argumentams, kad teisine prasme socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo paskelbtas įrašas, kurį ieškovas įrodinėja kaip jo garbės ir orumo pažeidimą, buvo atsakovo išsakytas požiūris, komentaras apie įvykį. Be visų kitų motyvų, kurie lėmė tai, kad ieškinys buvo atmestas, tame tarpe, ieškovo paaiškinimų nenuoseklumas, nepagrįstumas, teismas nurodė, kad daro išvadą, jog per šią bylą ieškovas siekia pakenkti atsakovui ir suvesti su juo asmenines sąskaitas, o ne ginti savo tariamai pažeistą teisę.
Asmens garbė ir orumas pagal ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Primintina, kad asmuo garbę ir orumą gali ginti šiais teisiniais būdais teisme reikalaujant:
- 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą;
- 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis;
- 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
O jei asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, bet nuomonės paskleidimu, tuomet taikomos kitos gynybos priemonės: žalos atlyginimas, pažeidimo pripažinimas ar kt.