Verslo ginčai

Rudenį laimėtų verslo ginčų bylų nutarčių, kurias priėmė Lietuvos apeliacinis teismas, aptarimas

Rudenį buvo paskelbta ne viena nutartis advokato Martyno Antanaičio laimėtame teisminiame ginče. Šioje publikacijoje aptariamos dvi nutartys, kurias priėmė būtent Lietuvos apeliacinis teismas, verslo ginčų bylose.

Viename iš laimėtų verslo ginčų, Lietuvos apeliacinis teismas (civilinės bylos Nr. e2A-514-236/2020) išnagrinėjęs distributoriaus ieškinį gamintojui nustatė, jog šalys buvo sudariusios išimtinės distribucijos sutartį, o nesutarimas kilo dėl tariamo šios sutarties pažeidimo bei nutraukimo be teisėto pagrindo. Vis dėlto šioje byloje ieškinys buvo atmestas dėl toliau pateiktų esminių motyvų.

  • Nors ieškovas (distributorius) teigė, kad sutartis tęsėsi po jos termino pabaigos, tačiau nesant duomenų, kurie bent preliminariai būtų leidę ieškovui tikėtis, jog sutartis bus pratęsta. Tai reiškia, jog be aiškių duomenų, kurie rodytų tolimesnį konstruktyvų bendradarbiavimą tarp šalių, nėra pagrindo teigti, kad sutartis buvo pratęsta bendradarbiaujant toliau.
  • Nors atsakovas ir sudarė su mažmeninės prekybos tinklu „Maxima“ prekių tiekimo sutartį iki ginčo sutarties pabaigos, tačiau išimtinės distribucijos pažeidimo nėra, kadangi minėta sutartis sudaryta likus pastarajai galioti tik tris dienas, be to, siekis nepertraukiamai vykdyti prekių tiekimą (pardavimą) yra įprasta verslo praktika, todėl vieniems sandoriams besibaigiant yra sudaromi kiti pirkimo – pardavimo sandoriai. Be to, prekės buvo pradėtos tiekti vėliau.

Kitame iš laimėtų verslo ginčų, priimtoje nutartyje teismas pasisakė, ką ir kaip svarbu tirti ir vertinti kilus ginčui dėl to, ar bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas tikrai nemokiai įmonei. Lietuvos apeliacinio teismo priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. eB2-2658-432/2020, išskirti šie esminiai momentai:

  • Bendrovės nemokumo būsenos pagrindui konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų, turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas, t. y. sisteminis savo įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas.
  • Vertinant realią įmonės finansinę būklę kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu būtina tirti ir vertinti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie leistų įvertinti finansinėje atskaitomybėje nurodytų duomenų teisingumą.
  • Turi būti tiriami ir vertinami duomenys, susiję su ankstesnio laikotarpio įmonės finansinių prievolių vykdymu kreditoriams, dėl (ne)tinkamo mokestinių prievolių vykdymo valstybės biudžetui, darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
  • Turi būti tiriama ir vertinama, ar bankroto bylos iškėlimo metu įmonė faktiškai vykdė veiklą.
  • Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Dėl teismas turi pareigą reikalauti iš šalių pateikti trūkstamus įrodymus, kurie būtini tinkamam ginčo išsprendimui, imtis priemonių pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų.