Advokatui Martynui Antanaičiui ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atstovaujant eismo įvykyje nukentėjusius asmenis, tarp kurių buvo ir mažametis vaikas, padėta šiems nukentėjusiems asmenims gauti teisingą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Draudimo kompanija pirmosios instancijos teisme ginčijo nukentėjusiųjų reikalautos neturtinės žalos dydžius, taip pat apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Kauno apygardos teismas atmetė draudimo kompanijos apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai kaip neva neatitinkantys teismų praktikos ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusių asmenų patirtus sužalojimus, be to, sutiko su nukentėjusiųjų argumentais, kad mažamečio vaiko mama patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jos emocinė (psichologinė) būklė dėl artimiesiems padarytų sveikatos sužalojimų, jų įtakos ateičiai ir galimų liekamųjų reiškinių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžių ir draudimo kompanijos pateiktų teismų procesinių sprendimų kitose bylose, kur priteista mažesnė neturtinė žala, nurodė:
Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nebūna analogiškos. Be to, kiekvienoje iš atstovo paminėtų nutarčių skiriasi bylos faktinės aplinkybės (neturtinės žalos klausimas sprendžiamas dėl smurtinių nusikaltimų), jos nėra tapačios, o žemesnių instancijų teismų sprendimai apskritai nesaisto apeliacinės instancijos teismų. Be to, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodomose teismų praktikoje nėra duomenų, kad tose bylose būtų vertintas ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o ir asmens išgyvenimai dėl artimo asmens patirtų sužalojimų.