Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-03-14 priėmė nutarimą Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo. Šiuo sunkiu laikotarpiu verslas susiduria su problemomis, kurių dalį gali padėti išspręsti tinkamos teisinės priemonės.
Visų pirma, Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė informaciją verslui dėl COVID-19. Toliau nurodytos VMI priemonės, skirtos verslui palengvinti naštą šiuo laikotarpiu:
- Įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją. VMI pratęsė terminą bei numato, jog už pirmąjį šių metų ketvirtį minėtą deklaraciją reikia pateikti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.
- Šiuo metu yra parengtas pasiūlymas, leisiantis sudaryti mokestinės paskolos sutartis sudaryti dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui, susidūrusiam su veiklos iššūkiais dėl COVID-19, išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku. Iki tol, kol bus priimti teisės aktai, kuriais numatyta išplėsti paramos priemones verslui bei leisti sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl GPM (kurio mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d.), VMI šio mokesčio išieškojimo nevykdys.
- Jeigu negalite laiku sumokėti mokesčių įmokų, jas galite prašyti išdėstyti. Norėdami tai padaryti Jūs turite pateikti motyvuotą prašymą VMI ar „Sodrai“.
- Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.
Antra, ypatingai svarbūs yra darbo teisinių santykių reguliavimo klausimai. Aktualu ir svarbu tai, kad šiuo sunkiu laikotarpiu verslas turi teisę taikyti įvairias Darbo kodekse (DK) įtvirtintas darbo santykių reguliavimo priemones priklausomai nuo individualios situacijos. Galima išskirti tokias DK įtvirtintas priemones:
- darbuotojo nušalinimą nuo darbo (DK 49 str.),
- dalinio darbo nustatymą (DK 48 str.),
- prastovos skelbimą (DK 47 str.),
- darbuotojo išleidimą sukauptų kasmetinių atostogų (DK 126, 130 str.),
- darbuotojo išleidimą neapmokamų atostogų (DK 137 str.).
Šių darbo teisės normose įtvirtintų teisinių priemonių taikymas atitinkamai lemia skirtingą darbo užmokesčio mokėjimą bei galimybę suvaldyti darbo užmokesčio sąnaudas dabartiniu laikotarpiu. Jeigu išsaugoti darbo vietų tampa neįmanoma, būtina tinkamai išspręsti darbo sutarties nutraukimo problemas (DK 53 str.).
Galiausiai, sutartinių įsipareigojimų vykdymo problemoms spręsti galima pasinaudoti Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintomis teisinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (CK 6.204 str.). Be to, priklausomai nuo situacijos galima svarstyti taikyti atleidimą nuo atsakomybės, susijusios su įsipareigojimų neįvykdymu, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.212 str.), valstybės veiksmų ir kt. (CK 6.253 str.).