Dažnai atstovauju verslo ginčuose, kai teisminio ginčo šalys įrodinėja reikalavimus, kylančius iš sutartinių santykių, ar atsikirtinėja į juos. Pavyzdžiui, šių metų vasario pabaigoje laimėta byla, kurioje atstovautas ieškovo reikalavimas dėl skolos, atsiradusios iš statybos rangos sutarties už atliktus darbus, priteisimo. Šioje byloje buvo pasiektas aukščiausias rezultatas, tačiau šios bylos baigtis įdomi tuo, kad joje buvo patenkintas mūsų prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesine teise.
Pirmosios instancijos teisme atstovaujant klientą įrodinėtas rangos teisinių santykių egzistavimas ir darbų atlikimo faktas. Atsakovas siekdamas paneigti mūsų argumentus pateikė įrodymus, kad darbus atliko kitas rangovas. Vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad dokumentai, kuriuos atsakovas ir jo direktorės pavaduotoja, kuri įmonę atstovavo kartu su advokato padėjėju, teikė į civilinę bylą, yra suklastoti.
Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pritarė ne tik atstovauto kliento ieškiniui, bet ir prašymui dėl 5000 EUR baudos skyrimo tiek atsakovui, tiek ir direktorės pavaduotojai už piktnaudžiavimą procesine teise bei juos tenkino pritardamas mūsų argumentams. Tenkindamas šiuos prašymus teismas nurodė, jog atsakovas ir jos atstovė (direktorės pavaduotoja) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi pateikė byloje suklastotus dokumentus, aiškiai siekė suklaidinti teismą, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Iš paskirtų baudų po 5000 EUR priteista 50 proc. ieškovo naudai (t. y. atstovautam klientui papildomai priteista 5000 eurų, kaip kompensacija).
Apeliacinės instancijos teismas sprendimo tenkinti ieškinį nepakeitė, pritarė 5000 EUR baudos (50 proc. jos priteisiant ieškovo naudai) skyrimui atsakovo atstovei (direktorės pavaduotojai), bet nesutiko dėl tokios pat baudos skyrimo atsakovui (įmonei). Apygardos teismas pateikė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reglamentavimą ir aktualų kasacinio teismo aiškinimą:
CPK 95 straipsnis suteikia teismui teisę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti baudą. Šiame CPK straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
Kauno apygardos teismo Teisėjų kolegija šių metų vasario mėn. nutartyje nurodė, jog pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, jog atsakovė nagrinėjant bylą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi jos atstovė direktorės pavaduotoja teikė byloje paaiškinimus, įrodinėjo aplinkybes, kurios iš esmės jau buvo paneigtos baudžiamosiose bylose priimtais nuosprendžiais, kuriais ji pati buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nebuvo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei – įmonei, nes faktiškai piktnaudžiavo procesine teise direktorės pavaduotoja, kuri dalyvavo procese kaip atstovė.
Vis dėlto, išimtinai mano asmenine nuomone, būtų galima diskutuoti ir kelti klausimą ar iš tikrųjų juridinio asmens vardu ir jo naudai (tikėtinai, jog nereikėtų mokėti skolos), o ir galbūt savo naudai, piktnaudžiaujantis procesine teise darbuotojas (šiuo atveju direktoriaus pavaduotoja), įgaliotas atstovauti teismo procese, neužtraukia procesinės atsakomybės ir pačiai bendrovei? Manyčiau, kad turėtų užtraukti, nes įmonė turėtų kontroliuoti savo darbuotojus, kurie dalyvauja teisminiame procese bendrovės vardu (net kartu su teisininku) ir jos žinia, kad nebūtų sudaryta galimybė įmonės vardu ir naudai piktnaudžiauti procesine teise bei taip klaidinti teismą, veikti prieš operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.