Ne kartą teko rengti ieškinį dėl skolos priteisimo grindžiant ieškinio reikalavimus vekseliu, kuris tuo metu jau būdavo netekęs vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galios. Atsakovas į tokio ieškinio reikalavimus įprastai bandydavo atsikirsti tuo, kad nepateikta jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų arba tuo, jog ieškovas neįrodo, kad buvo pagrindas išduoti vekselį.
Tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje jau daugiau kaip dešimtmetį kryptingai ir vieningai aiškinama, jog būtent vekselio davėjui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas (pvz., paskolos teisiniai santykiai) neegzistuoja [1].
Teismų praktikoje tenkinant analogiškus ieškinius nurodoma, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats vekselio išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti skolą [2].
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 dieną pateikė išsamų išaiškinimą dėl skolos priteisimo pagal neapmokėtą vekselį, kuris tapo skolos rašteliu, nes nebuvo realizuotas kaip vertybinis popierius Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas nurodė, jog jau yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ [3] nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.
Teisėjų kolegija išaiškino [4]:
kai vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui);
neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais;
vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.
Kasacinis teismas laikė, kad ieškinys buvo tenkintas pagrįstai, nes nagrinėtoje byloje atsakovo mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis atsakovo, kaip vekselio davėjo, pasirašytas vekselis, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą skolos sumą.
Šioje nutartyje paaiškinta, jog įrodinėjimo pareiga, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių neegzistuoja ar yra pasibaigę tenka būtent atsakovui. Tokia našta jam perkeliama, kai ieškovas savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžia tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, kuriuos patvirtina atsakovo pasirašytame vekselyje aiškiai išreikšta jo valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo.
Papildyta. Po šio įrašo paskelbimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika keitėsi. Išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, išaiškino [5]:
“Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ligšiolinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nėra nuosekli. Kai kuriose kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018) laikytasi pozicijos, kad ir tais atvejais, kai vekselis nėra realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, jame įtvirtinta prievolė išlaiko abstraktumo savybę, todėl vekselio turėtojas, pareiškęs reikalavimą teisme, neturi įrodinėti jokių papildomų aplinkybių, skolininkas privalo paneigti jam reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, o jam to nepadarius reikalavimas tenkinamas.”
“Apibendrindama aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. <…> Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. <…> byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė.”
1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015.
2 Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-105-524/2012.
3 Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo.
4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019.
5 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019.