Ne kartą teko rengti ieškinį dėl skolos priteisimo grindžiant ieškinio reikalavimus vekseliu, kuris tuo metu jau būdavo netekęs vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galios. Atsakovas į tokio ieškinio reikalavimus įprastai bandydavo atsikirsti tuo, kad nepateikta jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų arba tuo, jog ieškovas neįrodo, kad buvo pagrindas išduoti vekselį.
Tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje jau daugiau kaip dešimtmetį kryptingai ir vieningai aiškinama, jog būtent vekselio davėjui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas (pvz., paskolos teisiniai santykiai) neegzistuoja [1].
Teismų praktikoje tenkinant analogiškus ieškinius nurodoma, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats vekselio išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti skolą [2].
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 dieną pateikė išsamų išaiškinimą dėl skolos priteisimo pagal neapmokėtą vekselį, kuris tapo skolos rašteliu, nes nebuvo realizuotas kaip vertybinis popierius Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas nurodė, jog jau yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ [3] nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.
Teisėjų kolegija išaiškino [4]:
kai vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui);
neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais;
vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.
Kasacinis teismas laikė, kad ieškinys buvo tenkintas pagrįstai, nes nagrinėtoje byloje atsakovo mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis atsakovo, kaip vekselio davėjo, pasirašytas vekselis, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą skolos sumą.
Šioje nutartyje paaiškinta, jog įrodinėjimo pareiga, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių neegzistuoja ar yra pasibaigę tenka būtent atsakovui. Tokia našta jam perkeliama, kai ieškovas savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžia tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, kuriuos patvirtina atsakovo pasirašytame vekselyje aiškiai išreikšta jo valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo.
1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015.
2 Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-105-524/2012.
3 Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo.
4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019.