Puikiu komandiniu darbu buvo pasiekta pergalė atstovaujant kelis klientus civilinėje byloje prieš ieškovą, kuris pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti žalą, susidariusią, kai neva buvo pasisavinti tariamai nepagrįsto dokumento pagrindu gauti pinigai. Ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių.
Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-459-516/2018, pateikė aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo praktiką bei naudingų išaiškinimų dėl ieškinio pagrindo formulavimo ir teismo ekspertizės išvadų vertinimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai nebuvo grindžiami sutartinių prievolių (statybų rangos sutarties) tinkamu ar netinkamu vykdymu, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas teigė, kad teismas teisinį santykį turėjo kvalifikuoti ir pagal sutartinių prievolių tinkamą ar netinkamą vykdymą, kad būtų įmanomas ieškinio tenkinimas. Oponuojant ieškovui buvo pateikta kasacinio teismo praktika pagrįsti argumentai, jog teismas negali ex officio vertinti minėtą sutartį ir aiškintis, ar ji buvo tinkamai įvykdyta, nes civilinė byla nagrinėjama ginčo teisena, galiojant rungimosi principui bei šalių lygiateisiškumui, todėl teismas negali pasisakinėti dėl sutartinės atsakomybės, kai ieškinio faktiniame pagrinde nepateikta aplinkybių, susijusių su sutartines prievolės neįvykdymu ar netinkamu vykdymu.
Apeliacinis teismas nurodė, jog teismas, teisiškai kvalifikuodamas ginčą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, be kita ko, negali sufleruoti ieškovui, kaip papildyti ieškinio faktinį pagrindą tam, jog galėtų būti pritaikytos ir kito teisės instituto teisės normos, t. y. kad jis atitiktų kitokį, galbūt ieškovui palankesnį bylos išsprendimo rezultato aspektu, teisinį pagrindą. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti ieškovo ar atsakovo funkcijų, patarinėti vienai ar kitai iš šalių, nes taip būtų pažeidžiami teismo nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai.
Taip pat nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu buvo atlikta teismo ekspertizė ir pateiktos ekspertizės išvados, kurios buvo palankios ieškovui. Ieškovas jomis rėmėsi grįsdamas savo reikalavimo dydį. Vis dėlto pastebėta, jog ekspertizės akto išvados turi trūkumų, neišplaukia iš tyrimo eigos, kelia abejonių, todėl siekiant apginti klientų interesus buvo kritikuojamos kaip nepatikimos ir turinčios trūkumų.
Lietuvos apeliacinis teismas aptariamoje nutartyje pažymėjo, jog kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Antai, kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.
Šiuo konkrečiu atveju dėl nutartyje išvardytų trūkumų teismo ekspertizės aktas nebuvo laikomas patikimu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės teiginius apie tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į jos paskirto techninio prižiūrėtojo ir rangovės pasirašytus atliktų darbų aktus.
Taigi, aptarta byla parodo, jog labai svarbu ieškinyje tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir reikalavimus, kad teismas galėtų parinkti teisinį pagrindą, galintį būti palankiausiu bylos išsprendimo rezultato aspektu. Taip pat atsakovas atsikirsdamas į ieškinį turi rūpintis, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena nebūtų peržengtos rungimosi ir šalių lygiateisiškumo ribos. Be to, būtina kruopščiai ir kritiškai vertinti netgi teismo paskirtos ekspertizės akto išvadas, nes ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys gali būti atmesti kaip įrodymas ar kritiškai įvertinti dėl tam tikrų trūkumų.