Naujienų portale TV3.lt publikuotas straipsnis apie situaciją, kai asmuo išsinuomojo „Spark“ automobilį ir prieš pradedant kelionę nepastebėjo kiauros padangos, todėl iš jo buvo nuskaičiuotos tam tikros piniginės sumos. Šiuo klausimu komentarą pateikė ir advokatas Martynas Antanaitis. Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/kelione-nuomotu-automobiliu-vilnieciui-pabrango-30-kartu-pinigus-be-sutikimo-bande-nuskaiciuoti-nuo-saskaitos-n1347367
Papildomai reikėtų pridurti, kas nebuvo paskelbta, jog jei automobilio pasinaudojimo paslaugą užsako fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), jis laikytinas vartotoju, o jo sudaryta sutartis būtų vartojimo sutartis. Tokio pobūdžio sutarčių sąlygoms keliami sąžiningumo reikalavimai. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygas pripažįsta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba arba teismas.
Pavyzdžiui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2020 m. skelbė, jog UAB „Ride share“ (Spark) tam tikros sutarties, sutarties priedo Nr. 1 „Baudų sąrašas“ ir taisyklių sąlygos atitinka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. [1] VVTAT 2021 m. skelbė, jog pripažino, kad panašių paslaugų teikėjo UAB „Prime Leasing“ („CityBee“) vartotojams pateikiamų sutarčių sąlygų dalis yra nesąžiningos, pavyzdžiui, dėl tam tikrų baudų taikymo ir kt. [2]
Taip pat panašaus pobūdžio ginče tarp vartotojo ir UAB „Ride share“ („Spark“), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2885-819/2021, nurodė: „teismo vertinimu, <…> nuostatos tiek, kiek jose numatyta nuomininko civilinė atsakomybė ir už tuos Automobilio pažeidimus, defektus, trūkumus ir neatitikimus, kurie jau buvo iki Automobilio faktinio naudojimosi pradžios, vien dėl to, kad nuomininkas apie juos nepranešė nuomotojui, yra akivaizdžiai prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms <…> nesąžininga nuomininko atžvilgiu <…>, nes įtvirtina nuomininko civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų veikla ir/ar pačios ieškovės veiksmais (prisiimta rizika nekontroliuoti kokios būklės automobilius ji perduoda nuomininkams, o šie grąžina, jais pasinaudoję), o ne nuomininko kaltais veiksmais ieškovei kilusią žalą, be to, iškreipia šalių teisių ir pareigų nuomos teisiniuose santykiuose pusiausvyrą <…>.“
[2] https://vvtat.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/4/0E5oTOoqhZw.pdf