Laimėtoje byloje, kurioje advokatui Martynui Antanaičiui teko atstovauti nekilnojamojo turto agentūrą ir brokerį, teismai nusprendė, jog už suteiktas tarpininkavimo paslaugas turi būti mokamas atlygis, kai sandoris nebuvo sudarytas dėl kliento (pardavėjo) kaltės.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino nekilnojamojo turto agentūros ir brokerio ieškinį dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo. Ginčas kilo, nes klientai (pardavėjai) teigė nesudarę ir nutraukę paslaugų sutartį, be to, turtą pardavė kitam asmeniui, o ne brokerio surastam, todėl neturi mokėti atlygio.
Vis dėlto teismai sutiko, kad paslaugų sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, nes parašo nebuvimas, vėlesnis pardavėjo nesutikimas, kad sutartis sudaryta, nepagrįstas, kadangi aplinkybių, pagrįstų įrodymais visuma rodo, priešingai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė: „nėra pagrindo abejoti, kad šalys išreiškė savo valią realiai ir elektroniniuose laiškuose, taip pat sutarties sudarymą patvirtino konkliudentiniais veiksmais ir elgesiu po Sutarties sudarymo (susirašinėjimai, susitikimai ir kt.).“
Be to, šią bylą nagrinėję teismai sutiko, kad brokeris teikė paslaugas (ilgas laikotarpis, daug darbų atlikta), surado pirkėją, kuris ketino pirkti turtą, ir nors sandoris neįvyko, nes pardavėjai nusprendė neparduoti būtent tam pirkėjui, tai neatima teisės gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė nutartyje: „sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu <…> turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.“