Advokatas Martynas Antanaitis atstovavo nukentėjusiąją ir padėjo jai pasiekti pergalę išskirtinėje byloje dėl žirgo savininko civilinės atsakomybės.
Lietuvos teismų praktikoje nėra itin daug bylų dėl naminių gyvūnų padarytos žalos, o ypač, kai ją sukėlė sportinis žirgas. Civilinė byla, kai ne varžybų dalyvis buvo sunkiai sužalotas varžybų dalyvių žirgo, panašu, jog yra pirmoji Lietuvoje.
Ieškovė (nukentėjusioji) kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kauno apylinkės teismas priteisė ieškovei iš žirgo savininko ir raitelio turtinės ir neturtinės žalos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad CK 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Taigi, ši teisės norma įtvirtina griežtosios deliktinės atsakomybės atvejį, kai atsakomybė taikoma be kaltės. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.
Apygardos teismas taip pat pasisakė, jog CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji (solidarioji prievolė) atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Iš esmės analogiška nuostata atkartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.
Teismai iš esmės sutiko su ieškove ir laikė, kad už sukeltą žalą atsakingas tiek žirgo valdytojas, tiek savininkas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų buvo atsakingas dėl įvykio, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad žirgą prižiūri, juo rūpinasi ir naudojasi tiek atsakovė, tiek ir atsakovas, todėl darytina išvada, jog individualizuoti dėl kieno konkrečiai kaltės ar neteisėtų veiksmų kumelė įspyrė ieškovei negalima. Juolab, kad atsakovai, žinodami apie jų žigo ir kitų žirgų, pažymėtų raudonais kaspinais elgesį, nepadarė išvadų ir nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, jog išvengtų konfliktinės situacijos, ypač tais atvejais, kai aplinkui yra ir kitų asmenų su kitais gyvūnais (nagrinėjamu atveju raudonu kaspinu pažymėtu žirgu).