Priešinga šalis byloje teigė, jog jos mirusio brolio vaikai, atsisakę priimti mirusiojo palikimą, jo atsisakė visa apimtimi, todėl neturi teisės paveldėti mirusio brolio mamos turto dalies, įgyvendindami tėvo paveldėjimo teisę.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pritarė mano atstovautų klientų (vaikų) teisinei pozicijai, kad vaikai turėjo teisę įgyvendinti mirusio tėvo teisę priimti mirusios mamos (vaikams ji – močiutė) palikimą, nes tėvas dėl savo mirties nespėjo išreikšti valios dėl mamos, kuri jį pergyveno, palikimo priėmimo arba nepriėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog CK 5.12 straipsnyje reglamentuota, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi paveldėjimas atstovavimo teise galimas esant paveldėjimui pagal įstatymą, paveldėti gali vaikaičiai ir provaikaičiai vietoj savo mirusių tėvų, t. y. galimi įpėdiniai (vaikaičių, provaikaičių tėvai) yra mirę iki palikėjo mirties. CK 5.12 straipsnio normos tikslas yra užtikrinti vaikaičių ir provaikaičių teisę paveldėti su pirmos ar antros eilės įpėdiniais jų mirusio tėvo, kurio būtų buvęs įpėdinis pagal įstatymą, dalį.
Apeliacinės instancijos teismas paaiškino, jog pagal nurodytą teisės normą paveldėjimo teisiniai santykiai susiklosto tiesiogiai tarp palikėjo (šiuo atveju močiutės) ir įpėdinių (šiuo atveju vaikaičių), objektyviai turinčių teisę paveldėti atstovavimo teise (pirma eile su kitais pirmos eilės įpėdiniais). Taigi, šia teisės norma suinteresuoti asmenys realizuoja savo paveldėjimo teisę ne į mirusio tėvo palikimą, o paveldėjimo teisę į jo mamos (močiutės) turtą toje apimtyje, kuri būtų priklausiusi mirusiam tėvui (jos sūnui). Jo teisės paveldėti motinos turtą buvimo ar nebuvimo momentas iš esmės reikšmingas tuo, jog jis apsprendžia ir paveldėtojų (vaikaičių) teisės paveldėti palikėjos (močiutės) turtą (ne) buvimą. Tai reiškia, kad anūkai negalėtų įgyvendinti CK 5.12 straipsnio nuostatos dėl paveldėjimo atstovavime teise tuo atveju, jei asmuo, kuriam atstovaujama, t. y. mirusiam tėvui būtų dar iki savo mirties atsisakęs savo mamos palikimo ir tokiu būdu realizavęs savo paveldėjimo teisę.