Jeigu vekselis nebuvo realizuotas įstatymų nustatyta tvarka arba jis neatitinka įstatymo nustatytos formos, tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia. Vis dėlto asmeniui, kuris nori įgyvendinti reikalavimo teisę, tenka tam tikra įrodinėjimo pareiga.
Tą iliustruoja ir civilinė byla, kurioje teko atstovauti atsakovą (skolininko poziciją). Ieškovas (kreditorius), grįsdamas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš esmės rėmėsi vekselio, kaip vertybinio popieriaus, besąlygiškumo ir abstraktumo ypatybėmis, t. y. jog pasirašytas vekselis savaime įrodo, kad buvo skolinta, yra skola, o vekselis nenuginčytas.
Vis dėlto teismas pritardamas atstovautos atsakovės argumentams nurodė, jog ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, pateiktus išaiškinimus, suvienodinusius teismų praktiką, pagal kuriuos tokio pobūdžio bylose taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas privalo įrodyti paskolos prievolinius santykius.
LAT minėtoje nutartyje paaiškino, kad tam, jog įstatymų nustatyta tvarka nerealizuotas vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (pavyzdžiui, turėtų būti įrašai „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan. ar kitaip nustatomas).
Taigi, teismas, įvertinęs teisinius argumentus ir įrodymų visumą, netenkino ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo pagal vekselį, nes jis neįrodė paskolos teisinių santykių.