Atvejai, kai naudotas lengvasis automobilis įsigyjamas su trūkumais ir dėl to kyla ginčų, kurių pagrįstumas nsprendžiamas ir teisme, nėra reti. Tačiau aptariamas atvejis išsiskiria tuo, jog parduotas naudotas automobilis praėjus 20 dienų po pardavimo užsidegė.
Advokato Martyno Antanaičio atstovauti klientai, kurie pardavė automobilį, laimėjo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Aptariamoje byloje buvo įrodinėjama daug įvairių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, jos teismų išsamiai tirtos ir vertintos, todėl byla buvo pakankamai sudėtinga įrodinėjimo prasme. Vis dėlto teismai laikė, kad atsakovų (pardavėjų) pozicija buvo pagrįsta, o ieškovo (pirkėjo) – ne. Štai keletas reikšmingų apeliacinės instancijos teismo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog „pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo automobilio pardavimo metu atsakovams nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad automobilis ateityje užsidegs, automobilio pardavimo metu atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog patikrintas ir patvirtintas kaip techniškai tvarkingas, t. y. techninę apžiūrą praėjęs automobilis gali turėti kokių nors gedimų. Taip pat teismas vertino, kad ieškovas pirko automobilį žinodamas, kad tai nenaujas daiktas, žinojo apie jo būklę, todėl visa daikto vėlesnio žuvimo rizika tenka pirkėjui. Ypatingą reikšmę teismas teikė faktui, kad dar iki sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. gruodžio 27 d. ieškovas tikrino ginčo automobilio istoriją <…> CarVertical <…> administruojamoje interneto platformoje <…>, kurioje nurodomi duomenys, kad automobilis dalyvavo autoįvykyje, patyrė žalą. <…> sutartis nėra vartotojo ir verslininko sudarytas sandoris, kitaip tariant, abi sutarties šalys buvo lygiaverčiai subjektai, todėl turėjo vienodas galimybes sužinoti automobilio būklę, ir spręsti apie daikto tinkamumą naudoti.“
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „<…> automobilis užsidegė praėjus 20 dienų po pirkimo sutarties. Nėra pakankamai duomenų, kokiomis sąlygomis automobilis buvo laikomas, ar nebuvo padarytas koks nors pašalinis poveikis automobilio elektros sistemai, kuro padavimo sistemai (pvz., laidams, kuro padavimo žarnelėms ir pan.). Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad apeliantui buvo žinoma apie buvusį eismo įvykį, kuriame automobilis patyrė žalą <…> vadinasi, parduodamo daikto nusidėvėjimas nebuvo tik natūralus, ir ieškovas turėjo kaip apdairus asmuo suprasti, kad daiktui buvo padaryta ir papildoma žala. Vien tik faktas apie atliktą remontą nereiškia, kad buvo suremontuota tinkamai, kad buvo ištaisyti visi apgadinimai.“
Byloje pirkėjas ginčijo ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą bei įrodinėjo, jog sumokėjo daugiau. Teismai pripažino, jog tai nebuvo įrodyta, be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tokia aplinkybė gali rodyti pirkėjo nesąžiningumą:
“Teisėjų kolegija papildomai pasisako, kad ieškovo teiginiai apie pasirašytą pirkimo sutartį nurodant netikrą (sumažintą) automobilio kainą galėtų reikšti, kad ieškovas galimai piktnaudžiauja teise, nes pasirašydamas sutartį neteisingai nurodoma kaina padėjo atsakovams slėpti mokesčius ir tokiu būdu apgaudinėti valstybę. Ieškovo samprotavimai, kad jam nebuvo jokios naudos ir logikos nurodyti netikrą kainą sutartyje, bet jis susigundė padaryta nuolaida ir todėl sutartį pasirašė, poelgio esmės nekeičia. Pažymėtina, kad civilinis kodeksas gina sąžiningų asmenų teises, o nustačius, kad asmuo piktnaudžiavo teise, teismas apskritai turėtų atsisakyti ginti asmens pažeistas teises. <…> Šiuo atveju ieškovo teiginiai apie sutartyje nurodytą neteisingą kainą buvo atmesti kaip neįrodyti, todėl pirmosios instancijos teismas ir siekė ginti ieškovo teises, aiškinosi visas sandorio aplinkybes, gaisro kilimo priežastis, vertino visus įrodymus.“
Iš šios bylos patarimas pardavėjams – atskleiskite visą žinomą informaciją pirkėjui ir tą fiksuokite raštu (skelbime, dokumentuose, susirašinėjimuose ar kt.), o pirkėjams – gerai įvertinkite riziką perkant naudotą daiktą, ypač, kai gaunate informaciją apie jo dalyvavimą eismo įvykyje, remontą.