DGK ginčai dėl atleidimo

Darbo ginčų dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu statistika ir LAT praktika apie sprendimus šiuose ginčuose

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) viešai pateikiamais duomenimis, Darbo ginčų komisija (DGK), kuri veikia kaip privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, 2020 metais gavo 974 prašymus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu [1]. Daugiausia tokių reikalavimų pareikšta dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį (kai darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; 305 reikalavimai), DK 57 straipsnį (kai darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės; 138 reikalavimai) bei DK 55 straipsnį (kai darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; 126 reikalavimai). VDI skelbia, jog 2020 m. apie 27 proc. ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo buvo išspręsti prašymą atmetant, apie 24 proc. – prašymą patenkinant bei taip pat apie 24 proc. – nutraukiant bylą, patvirtinus taikos sutartį. Likę prašymai buvo nenagrinėti dėl praleisto termino, atsisakius reikalavimo ar kitų priežasčių. Iš minėtų 974 darbo ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo į teismus persikėlė 178 tokie darbo ginčai. Palyginus išdėstytus duomenis su 2019 m., galima teigti, jog ginčų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu padaugėjo beveik 32 proc.

Kokios galimos teisinės pasekmės, kai prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra tenkinamas?

DK 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu gali būti arba grąžintas į buvusį darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2, 4, 6 dalys). Pastaruoju atveju darbo ginčus nagrinėjantis organas priteisia darbuotojui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis) [2].

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje pasisakė, jog minėta DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata aiškintina taip, jog pagal joje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ji nustato dvejų metų darbo santykių trukmės periodą, už kurį darbuotojui priteisiama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ne proporcingą nepertraukiamo darbo stažo apmokėjimą. Jeigu konkrečiu atveju šis periodas yra dvigubai ilgesnis, tai priteisiamos kompensacijos dydis dvigubinamas, o jeigu periodas trigubai ilgesnis – tuomet kompensacija trigubinama, tačiau ji negali būti didesnė kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, pagal aptariamą nuostatą darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama, o darbuotojui, kurio darbo santykių trukmė yra treji metai, priteisiama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

[1] Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3191

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021.

Straipsnyje naudojama nuotrauka iš https://pixabay.com

Diagramos su statistika yra parengtos straipsnio autoriaus.