Naujame darbo kodekso yra įtvirtintas naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – darbdavio valia. Tenka girdėti šio straipsnio aiškinimą įmonėse, kad nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu nereikia nurodyti jokių priežasčių. Tačiau ar iš tikrųjų taip yra, kad darbdavio valia nutraukti darbo sutartį gali būti visiškai be jokių priežasčių arba dėl bet kokių priežasčių?
Teismų praktikoje DK 59 straipsnio 1 dalis pradėta aiškinti, kad ši darbdavio teisė nereiškia, jog darbo sutartis gali būti nutraukta dėl bet kokių priežasčių. Nurodytu pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio. Priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastims, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje [1].
Priežastys, dėl kurių darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali būti grindžiamos su darbuotojo asmeniu susijusiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbdavys mano, kad darbuotojas netinkamas pavestam darbui dirbti ir tolesnis tokio darbuotojo darbas negalimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, aiškinant darbo teisės normas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d., aplinkybės, susijusios su darbuotojo netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. [2].
Taigi, teisminėje praktikoje darbuotojo atleidimas DK 59 straipsnio pagrindu būtų laikomas teisėtu, kai darbdavys nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal paminėtą DK 59 straipsnį, įspėjime aiškiai ir konkrečiai nurodo priežastis, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje.
1 Vilniaus apygardos teismo 2018-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018.
2 Ten pat.