Šioje publikacijoje aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pateiktas išaiškinimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pateikiamos teismo nurodytos procedūros, kurios turi būti atliktos, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu būtų teisėtas.
Kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą [1] dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu išaiškino, kad pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis, o darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Teismas priimtoje nutartyje pažymėjo, kad konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Tai reiškia, jog būtina tinkamai atlikti DK 54 straipsnyje įtvirtintas procedūras, nes jos iš esmės yra vienas iš pagrindinių įrodymų apie atitinkamos šalies valią ir jos susiformavimą.
Aptariamoje byloje darbo sutarties nutraukimas pagal DK 54 straipsnį buvo pripažintas teisėtu. Byloje nustatyta, kad pasiruošimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis DK 54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo:
1) darbdavė raštu pateikė darbuotojai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taip pat įteikė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą;
2) darbuotoja raštu patvirtino šiuos dokumentus gavusi ir atskiru dokumentu – rašytiniu sutikimu – išreiškė savo valią pranešdama darbdavei apie sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavio pasiūlyme nurodytomis sąlygomis;
3) galutinai savo suderintą valią abi darbo sutarties šalys išreiškė susitarime dėl darbo sutarties šalių susitarimu nutraukimo, kuriame, be kita ko, šalys pabrėžė, kad šį susitarimą sudaro laisva valia ir niekieno nevaržomos.
Teismas pabrėžė, jog sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį esminę reikšmę turi tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismas taip pat nurodė, jog darbo sutarties šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties šalių susitarimu gali būti išreikštas ir tą pačią – pasiūlymo nutraukti darbo sutartį gavimo – dieną, tačiau, minėta, svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019.