Sutarties ginčijimas, kai parašas yra suklastotas

Laidavimo sutarties ginčijimas dėl suklastoto parašo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kovo mėnesį priimtoje nutartyje [1] pateikė reikšmingų išaiškinimų dėl laidavimo sutarties nuginčijimo jeigu nustatoma, kad sutarties nepasirašė laiduotojas arba jo sutuoktinė.

Kasacinio teismo nutartyje nustatyta, jog bendrovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas pagal lizingo grafikus. Šioms prievolėms užtikrinti ieškovas (akcininkas) pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo neatlygintinai laiduoti už lizingo gavėją įmonę ir solidariai atsakyti visu savo turtu, o jo sutuoktinė sutiko, kad prievolės pagal laidavimo sutartį būtų vykdomos iš bendro su laiduotoju turto. Sutuoktiniai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, nes jų parašai – suklastoti.

Byloje laidavimo sutarties parašų tikrumui nustatyti buvo atliktos dvi atskiros rašysenos ekspertizės, po jų savo išvadas pateikė skirtingi ekspertai. Ekspertų išvadose nepateikta kategoriškos išvados, kad laidavimo sutartį pasirašė ne ieškovas, šio ieškovo parašų tikrumas laidavimo sutartyje remiantis ekspertų išvadomis nenuginčytas. Tačiau ekspertų išvadose nustatyta, kad laidavimo sutartyje pasirašė ne ieškovo sutuoktinė, t. y. nustatytas jos parašo netikrumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė: nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ieškovo pasirašytą laidavimo sutartį, nes ekspertų išvados nepaneigė laiduotojo (ieškovo) parašo tikrumo laidavimo sutartyje.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė: kadangi ekspertų išvadose pateikta tikėtina abejonė, kad sutartį galbūt pasirašė ne ieškovas (laiduotojas) yra pakankama spręsti, jog sutarties laiduotojas nepasirašė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su apeliacinės instancijos teismo išvada nesutiko, motyvuodamas tuo, jog ji neatspindi ekspertų išvadų turinio, taip pat aplinkybės, kad sutarties nepasirašė laiduotojas, nepatvirtina kiti surinkti bylos įrodymai. Vien tai, kad ekspertų išvadose nustatyta, jog laidavimo sutarties nepasirašė laiduotojo sutuoktinė, nedaro šios sutarties negaliojančios, nes išlieka sutarties šalys – laiduotojas (ieškovas) ir kreditorė (atsakovė), sudariusios šią sutartį. Teisėjo kolegija nurodė, jog ekspertų išvadose vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad laidavimo sutartyje pasirašė ne ieškovo sutuoktinė, todėl ji nebuvo laikoma pateikusia sutikimą dėl savo sutuoktinio (laiduotojo) laidavimo sutarties sudarymo.

Be to, neabejotina, kad minėtai išvadai turėjo įtakos aplinkybė, kuri aptariamoje nutartyje nustatyta, jog ankstesnėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pagal ginčytą laidavimo sutartį jau buvo priteista skola iš laiduotojo. Nurodytoje ankstesnėje byloje laiduotojas neteigė, kad laidavimo sutarties jis nepasirašė, neginčijo šios sutarties, nors pagal šią sutartį teismai priteisė skolą iš laiduotojo. Nenustatyta kokių nors kliūčių laiduotojui dar nurodytoje ankstesnėje byloje, reiškiant priešieškinį arba atsiliepimą į ieškinį, ginčyti sutartį kaip nepasirašytą, jeigu jis iš tikrųjų šios sutarties būtų nepasirašęs. Tik po to, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais tenkinus ieškinį buvo priteista skola, laiduotojas pakeitė savo poziciją ir nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodinėdamas sutarties nepasirašymą, nors to jis visiškai neteigė ankstesnėje byloje, ir tokia pozicija vertintina kritiškai, nesant byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių sutarties parašų suklastojimą.

Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat pasisakė, jog teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, neužtikrintos esminės kasatoriaus teisės į teisingą procesą.

Nagrinėtu atveju kasacinis teismas nurodė, kad laiduotojas turėjo procesinę galimybę ankstesnėje byloje įrodinėti laidavimo sutarties nepasirašymą ir veiksmingai ginti savo teises. Procesinis neveikimas, kai, turėdamas procesines sąlygas įrodinėti laidavimo sutarties nepasirašymą, parašų netikrumą ir šiuo pagrindu ginčyti laidavimo sutartį, ieškovas to nedarė Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nėra pagrindas pripažinti proceso šalies teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises ribojimą.

Ši kasacinio teismo nutartis ir nagrinėta byla taip pat rodo, jog itin svarbu nuo pat pradžių tinkamai pasirinkti geriausią poziciją, kuri bus įrodinėjama teisme, atsikertant į pareikštus reikalavimus arba reiškiant savo reikalavimus, bei efektyviai išnaudoti naudingiausias procesines priemones, jog būtų pasiektas norimas rezultatas. Procesinis neveikimas ar netinkamai pasirinktos procesinės priemonės tam tikrais atvejais gali lemti ir nepalankų teismo sprendimą.

1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019.