Pergalingas darbo ginčas dėl atleidimo teisėtumo

Darbo kodekse numatyta, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Darbuotojas turi teisę ginčyti atleidimą iš darbo šiuo pagrindu, kai darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios. Tai iš esmės turėtų būti neleistinas ir teisei priešingas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Tą turi įrodyti darbuotojas. Įrodinėti galima visais leistinais įrodymais: rašytiniais (pvz., dokumentais, el. laiškai), liudytojų parodymais ir kt.

Laimėtoje byloje, kurioje teko atstovauti darbdavį, buvo sprendžiamas ginčas būtent dėl darbuotojo tikrosios valios rašant prašymą atleisti iš darbo ir dėl atleidimo iš darbo paties darbuotojo pareiškimu teisėtumo. Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas netenkino darbuotojo reikalavimų.

Darbuotojui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, aukštesnės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi.

Apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nepakanka įrodymų, kad būtų galima konstatuoti ieškovo patirtą psichologinį smurtą ar neleistiną spaudimą. Įvertinus liudytojų parodymus, darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantas prašymą išeiti iš darbo parašė trumpalaikių emocijų įtakoje, tačiau būtent savo valia ir sprendimu, o ne kitų asmenų paveiktas. 

Taigi, darbuotojas teisme neįrodė, jog pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, o darbdavys savo poziciją apie teisėtą atleidimą apgynė ir jam buvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš darbuotojo.