Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) viena iš funkcijų yra įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Kiek tenka pastebėti, šią savo pareigą VVTAT vykdo gana aktyviai.
Praėjusią savaitę tarnyba priėmė vertą dėmesio nutarimą dėl nuomos sutarties sąlygų. Šiame nutarime išdėstytas nuomos sutarties, sudarytos tarp įmonės ir vartotojo, vertinimas ir padarytos išvados, kuriomis nemažai nuostatų pripažintos kaip atitinkančios bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, įtvirtintą Civilinio kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalyje.
Štai keletas VVTAT nutarime konstatuotų nesąžiningų sąlygų:
- Sutarties nuostatos, numatančios teisę nuomotojui vienašališkai nutraukti sutartį dėl to, kad patalpos parduodamos, įspėjant apie tai vartotoją, tačiau nenumatant netesybų ir nuostolių atlyginimo vartotojo naudai.
- Sutarties punktai suteikia teisę nuomotojui sunaikinti nuomininko daiktus, paliktus nuomojamose patalpose, pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui laiku neatlaisvinus nuomojamų patalpų.
- Sąlygos, kad nuomotojas įgyja teisę negrąžinti nuomininkui jo sumokėto užstato, jei nuomininkas rūkys nuomojamose patalpose.
- Punktai, kai Sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino, vartotojo sumokėtas užstatas bei permokėtas nuomos mokestis vartotojui nėra grąžinami.
- Sąlyga, jog nuomininkui neatsiskaičius už komunalinius mokesčius, jis privalo mokėti 6 EUR dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
Taip pat tarnyba pasisakė, jog sutartimi vartotojas yra įpareigojamas per 15 dienų terminą nuo sutarties sudarymo, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais, tačiau pastebėtina, kad iš sąlygos formuluotės nėra aišku, su kokiais paslaugų teikėjais vartotojas privalo sudaryti sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad minimas sutarties punktas apibrėžia sutartinius vartotojo įsipareigojimus, ši informacija yra svarbi tinkamam sutarties vykdymui, todėl ji turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, kadangi priešingu atveju vartotojas nežino ir negali žinoti, kokius konkrečiai veiksmus pagal sutartį jis turi įvykdyti, t. y. su kuriais būtent paslaugų teikėjais jis privalo sudaryti paslaugų sutartis.
VVTAT spręsdama dėl sąlygos, kad nuomininkui vėluojant mokėti sutartis gali būti nutraukta, nurodė, jog nuomotojas prieš sutarties nutraukimą turėtų papildomai informuoti vartotoją apie sutarties pažeidimus (vėlavimą sumokėti nuomos mokestį), suteikiant vartotojui galimybę per protingą terminą pašalinti šiuos pažeidimus, ir tik vartotojui jų nepašalinus, nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį.
Aktualus ir VVTAT aiškinimas, kuris yra taikomas ir teisminėje praktikoje, kad vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, padėtis negali būti apsunkinta taip, kad būdamas atsakovu jis turėtų vykti ne į savo gyvenamosios vietos teismą, o, būdamas ieškovu, negalėtų pasinaudoti įstatymu vartotojui suteikta teise ieškinį pareikšti pagal savo gyvenamąją vietą.
Taigi, aptartas tarnybos nutarimas leidžia teigti, kad:
Verslininkai (beje, tai ne tik įmonės, bet gali būti ir fiziniai asmenys), kurie nuomoja turtą vartotojams, turėtų patikėti sutarties rengimą ar turimos sutarties peržiūrą profesionalui, kad išvengti ar sumažinti galimų nesąžiningų sąlygų riziką.
Vartotojai turėtų žinoti, kad jų sudarytos nuomos sutartys gali būti peržiūrėtos VVTAT ir/ar teismo vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijų atitikimo aspektu. Prašymo atlikti tokį veiksmą rengimą irgi rekomenduotina patikėti profesionalui.
Straipsnyje yra aptartas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. birželio 15 d. nutarimas. Jį galite rasti čia: https://bit.ly/35Maqvz