Verslo ginčuose atstovauju bendrovių savininkus arba kreditorius tiek teisminiuose, tiek ne teismo tvarka vedamuose bankroto procesuose. Šiuo aptariamu atveju mano atstovaujamasis yra vienas iš įmonės savininkų, kuris prieštarauja dėl įmonei pradėto bankroto vykdymo ne teismo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas mano atstovaujamojo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą bankrutuojančios bendrovės kreditoriams priimti nutarimus bankroto ne teismo tvarka procese ir draudimą tokius sprendimus vykdyti. Tokią teismo nutartį apskundė bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė neskundžiamą nutartį dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių. Dalinuosi šioje nutartyje pateiktu išaiškinimu, kuris atspindi nuosekliai formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose.
Kadangi pagal Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą reglamentavimą ir teismų praktikoje formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra keliamos dvi sąlygos, t. y. jog pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl abiejų iš sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo (mano atstovaujamojo) skundas dėl nutarimo pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka jau yra patenkintas pirmosios instancijos teisme, bet dar nėra įsiteisėjęs. Teismas pasisakė, kad nors pirmiau nurodytas teismo procesinis sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, CPK 144 straipsnio taikymo tikslais palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti preliminarų pareiškėjo skundo pagrįstumą.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetęs oponento atskirąjį skundą ir palikęs galioti klientui palankią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė:
taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl, kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius ieškovo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes, susijusias su įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir jos likvidavimu. Vykdant tolesnes bankroto procedūras, tuo atveju, jei neteisminis įmonės bankroto procesas būtų nutrauktas kaip neteisėtas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusios pasekmės (pažengęs atsakovės bankroto procesas) sukeltų sunkesnių pasekmių nei šio proceso sustabdymas iki paaiškės jo teisėtumas. Sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti neteisminį bankroto procesą iki bus išnagrinėtas jo teisėtumo klausimas, be kita ko, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teisminis) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas.