Nemokumo sistemos pertvarkymas

Juridinių asmenų nemokumo sistemos pertvarkymas

Seimas priėmė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą (toliau – Įstatymas). Šiuo Įstatymu buvo įgyvendintas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų. Dauguma Įstatymo nuostatų įsigalios nuo kitų metų. Įsigaliojus Įstatymui galios neteks Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas.

Finansų ministerija skelbia, jog „šiuo įstatymo projektu konsoliduojamos įmonių restruktūrizavimo bei bankroto procedūros. Sudaromos teisinės prielaidos kuo ankstyvesniam perspektyvių įmonių finansinių sunkumų sprendimui ir verslo tęstinumui, o bankroto atveju – greitam ir kuo daugiau kreditorių reikalavimų tenkinančiam įmonių likvidavimui. Bankroto procedūrų trukmę tikimasi sutrumpinti nuo vidutiniškai 2,3 metų iki 1,5 metų. Trumpesnė bankroto proceso trukmė mažins probleminių skolų kaupimąsi, taip atlaisvinant išteklius, kurie galės būti panaudojami šalies verslo plėtrai.“ [1] Finansų ministro nuomone, Įstatymas padės padidinti Lietuvos nemokumo indeksą, įtraukiamą į šalies verslo aplinkos konkurencingumo „Doing Business“ tyrimą [2]. Šiame straipsnyje trumpai aptariami Įstatyme įtvirtinti pakeitimai ir naujovės.

Įstatyme nurodytas konkretus jo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Įstatymas reglamentuos juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą.

Įstatyme pateiktos naujos sąvokos. Viena iš jų, jog fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus, bus vadinamas ne bankroto ar restruktūrizavimo administratoriumi, o nemokumo administratoriumi. Įstatymu taip pat keičiama juridinio asmens nemokumo, kuri yra pagrindas iškelti bankroto bylą, sąvoka.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymasĮmonių bankroto įstatymas
Juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Kaip matyti iš naujojo apibrėžimo, Įstatyme įtvirtinamas nemokumas yra siejamas su juridinio asmens finansine būkle, kai šis negali vykdyti turtinių prievolių arba tuomet, kai jo įsipareigojimai, nebūtinai pradelsti, viršija turto vertę. Lyginant su formaliu apibrėžimu įstatyme, kuris kitais metais nebeteks galios, nebelieka būtinumo nustatyti įsipareigojimų nevykdymą ir tuo pačiu, jog pradelstų įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas [3]. Todėl kasacinis teismas juridinio asmens nemokumą tam tikrais atvejais aiškino būtent taip, kaip apibrėžtame naujajame Įstatyme.

Įstatymas numato, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Būtina paminėti, kad viena iš Įstatymo naujovių – privalomumas bandyti išspręsti nemokumo problemą ne teismine tvarka. Siekiant inicijuoti nemokumo procesą teisme tiek kreditoriui, tiek skolininkui Įstatyme įtvirtinta pareiga pasiūlyti kitai šaliai susitarti dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Pagal Įstatymo nuostatas restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Naujovė Įstatyme, jog restruktūrizavimo procesą juridiniam asmeniu galės inicijuoti ir kreditorius, jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį.

Galiausiai, paminėtina dar viena naujovė, kad Įstatymu išsprendžiama problema, kai nemokios ir turto neturinčios bendrovės negali bankrutuoti, jeigu kreditorius arba administratorius neprisiima bankroto proceso išlaidų. Įstatymas numato, jog jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

1 https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/esminiai-nemokumo-sistemos-pokyciai-bankroto-proceduros-trumpes

2 Ten pat.

3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012