Tarp savo publikacijų advokatas Martynas Antanaitis yra rašęs apie verslo apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos ir nurodė priemones, kurios gali padėti apsaugoti verslo informaciją. Ją rasite paspaudę čia.
Šiame įrašame pasidalinama įžvalgomis iš šį mėnesį advokato laimėtos bylos, kurioje teko atstovauti darbuotoją, kurio atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos.
Laimėtoje byloje teismas atmetė ieškinį darbuotojo atžvilgiu ir sutiko, kad ieškovas neįrodė, jog jis yra komercinės paslapties turėtojas, kad tam tikri jo dokumentai su klientų informacija yra komercinė paslaptis, jog atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus.
Aktualūs advokato M. Antanaičio pastebėjimai iš laimėtos bylos dėl nesąžiningos konkurencijos:
Komercinių paslapčių apsaugą pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnis, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Jie aktualūs tiek reiškiant reikalavimus, tiek ginantis nuo jų bylose dėl komercinių paslapčių, nes itin svarbu pasirinkti tinkamą gynybos būdą.
Ieškovas tokio pobūdžio byloje pirmiausia turi įrodyti, kad tam tikra informacija, kuria buvo neteisėtai disponuota, atitinka komercinės paslapties požymius. Be to, jei teigiama apie nesąžiningą konkurenciją, tai turi įrodyti, jog būtent dėl jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti santykius su ieškovo klientais ir tokiu būdu juos perimti.
Nors tam tikruose įmonės dokumentuose yra informacija apie klientus (adresai, telefonai), tačiau tokiai informacijai turi būti suteiktas komercinės paslapties statusas, o darbuotojas turi žinoti, jog tai yra komercinė paslaptis ir kad yra saugoma. Darbuotojas turi būti informuotas ir apie atsakomybę už komercinės paslapties saugojimo pažeidimus.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad buvęs darbuotojas įsteigia konkuruojatį subjektą savaime nėra neteisėta veikla.