Naujų metų pradžioje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pateikė teismų sprendimų, kuriuose nagrinėti atvejai dėl VDAI tirtų asmenų skundų, apibendrinimą. Žinoma, VDAI atkreipia dėmesį, jog 2019 m. teismų formuota praktika asmens duomenų apsaugos srityje daugeliu atvejų dar susijusi su asmens duomenų tvarkymo teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2018 m. gegužės 25 d. pradėto taikyti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ).
Apibendrinime aptartos 9 teismų išnagrinėtos bylos. Dalis jų pateikiamos šioje publikacijoje su tam tikrais komentarais iš naujojo reglamentavimo. Net keliose bylose buvo sprendžiama dėl VDAI teisės vertinti teismui pateikiamus procesinius dokumentus ir pan.
Teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose tarp savo motyvų paminėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai (administracinės bylos Nr. I-1024-643/2019; I-822-643/2019).
Vienoje iš bylų pasisakyta, jog atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą Inspekcijos kompetenciją, administracinių teismų formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad administracinių teisės pažeidimų procesinius teisinius santykius, įskaitant įrodymų rinkimą ir teikimą teismui, reglamentuoja ATPK, bei į teismo turimą išskirtinę kompetenciją įrodinėjimo procese, laikytina, jog Inspekcija nėra įgaliota nagrinėjamu atveju vertinti duomenų banko išrašų, kaip įrodymų, teikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo (administracinės bylos Nr. A-511-822/2019).
Vertinant paminėtą praktiką, kuri suformuota galiojant ankstesniam reguliavimui, būtina pažymėti, jog BDAR 2 straipsnio 2 dalies d punktas numato, jog reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Taip pat BDAR preambulės 20 punkte nustatyta, jog siekiant apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą vykdant jų teismines užduotis, įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą, priežiūros institucijų kompetencijai neturėtų priklausyti asmens duomenų tvarkymas teismams vykdant jų teismines funkcijas.
Cituotina ir dar viena byla, kurioje buvo pasisakyta, kad asmuo vaizdo stebėjimo kameras įrengė ne asmeniniais, o verslo ar profesijos tikslais, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalies pagrindu ginčo santykiams Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikytinas, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjo pareiškimo tyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-518-525/2019).
Vėlgi reikia pastebėti, jog BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla; BDAR preambulės 18 punkte įtvirtina, jog reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą.
Svarbu paminėti, kad asmens duomenų tvarkymas asmenine ar namų ūkio veikla būtų laikomas jei fizinis asmuo stebi tik jam priklausančią teritoriją ir (ar) patalpas (jokios kitos viešos ar kitų asmenų privačios erdvės į stebėjimo lauką neturi pateikti). Be to, į stebėjimo lauką neturi reguliariai patekti fizinio asmens samdomi darbuotojai (pvz., auklė).
Apibendrinimas prieinamas čia.