Praėjusio mėnesio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje pateikė itin aktualių išaiškinimų apie darbo užmokesčio mobiliajam darbuotojui už viršvalandinį ir nakties darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimą [1]. Trumpai aptariami esminiai teismo motyvai.
Teismas aptariamoje nutartyje pasisakė, kad darbo laiko viršijimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad ieškovas Darbo kodekso normų prasme dirbo viršvalandinį darbą, už kurį turi būti mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai – t. y. darbas, kuris:
1) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę;
2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia;
3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).
Teismas nurodė, kad sąlyga, be kurios darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, negali būti kvalifikuotas kaip viršvalandinis, yra ta, kad jis turi būti atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia.
Svarbu paminėti, kad teismas motyvuotai paaiškino, jog būtent darbuotojui tenka pareiga įrodyti viršvalandinio darbo faktą, nes reikalavimas, darbdaviui įrodyti, jog nedavė nurodymo dirbti viršvalandžius, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko objektyviai negali įrodyti.
Pasisakydamas apie darbo užmokesčio mobiliajam darbuotojui už nakties darbą mokėjimą, teismas nurodė, kad naktinis krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo, kaip mobiliojo darbuotojo (darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą – tokio darbuotojo teisė gauti tam tikras išmokas ribojama (tiksliau – netgi paneigiama) tais atvejais, jeigu transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose. Vis dėlto jei darbdavys atsisako mokėti darbuotojui – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui – už nakties darbą, turi pareigą įrodyti, jog tokio darbuotojo darbas naktį kėlė grėsmę saugiam eismui keliuose.
Teismas išaiškino, kad darbdavys yra tas subjektas, kuris privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, ir jam šios prievolės vykdymo aspektu tiek, kiek susiję su mobiliajam darbuotojui nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų užtikrinimu, tenka tokios pozityviosios pareigos: 1) informuoti mobilųjį darbuotoją apie jam, kaip transporto priemonės vairuotojui, taikomus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 2) užtikrinti, kad mobiliojo darbuotojo darbo grafikas atitiktų nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 3) nuolat kontroliuoti, kaip mobilusis darbuotojas laikosi jam taikomų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų; 4) reaguoti į nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų pažeidimus, t. y. pašalinti identifikuotus pažeidimus ir imtis prevenciškų priemonių, kurios užkirstų kelią naujiems pažeidimams atsirasti.
Teismas priimtoje nutartyje aiškino, jog bendroji taisyklė yra ta, kad draudžiama skirti dirbti švenčių dienomis. Vis dėlto ta pati darbo įstatymo nuostata, įtvirtinanti darbo švenčių dienomis draudimą, nurodo ir tokio draudimo išimtis: šis draudimas netaikomas tokiems darbams, kurie negali būti sustabdyti dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbams, kurie būtini gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotiniems remonto ir krovos darbams. Transporto priemonės vairuotojo darbas pagal savo pobūdį nepriskirtinas tiems darbams, kurie gali (turi) būti atliekami ir švenčių dienomis. Kita vertus, tai nereiškia, kad ieškovas vien dėl šios priežasties neturi teisės gauti padidinto tarifo darbo užmokestį už savo darbo funkcijų vykdymą švenčių dienomis.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019.