Teisinės paslaugos. Profesionalumas ir sąžiningumas
Liepos mėnesį teismai paskelbė priimtus procesinius sprendimus net keliose advokato Martyno Antanaičio verslo ginčų bylose. Sprendimai klientams palankūs, todėl bylos laimėtos. Šiuo straipsniu pasidalinama įžvalgomis iš vienos bylos – dėl tyčinio bankroto. Kitose publikacijose bus aptariami ir kitų dviejų teisminių ginčų rezultatai. Nagrinėtoje byloje bendrovės bankroto administratorius reikalavo pripažinti bendrovės,…
Verslo ginčuose atstovauju bendrovių savininkus arba kreditorius tiek teisminiuose, tiek ne teismo tvarka vedamuose bankroto procesuose. Šiuo aptariamu atveju mano atstovaujamasis yra vienas iš įmonės savininkų, kuris prieštarauja dėl įmonei pradėto bankroto vykdymo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas mano atstovaujamojo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą bankrutuojančios bendrovės…
Seimas priėmė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą (toliau – Įstatymas). Šiuo Įstatymu buvo įgyvendintas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų. Dauguma Įstatymo nuostatų įsigalios nuo kitų metų. Įsigaliojus Įstatymui galios neteks Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas. Finansų ministerija skelbia,…
Šią savaitę Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė bendrą informaciją apie vaizdo stebėjimui keliamus reikalavimus fiziniams asmenims ir kai vaizdo stebėjimas vykdomas daugiabučiuose namuose. Būtina paminėti, jog informacija yra bendro pobūdžio, o kiekvienas konkretus atvejis turi būti vertinamas individualiai. Visų pirma, svarbu paminėti, kad nuo 2018-05-25 pradėjus taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos…
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu nusprendė pripažinti viešąją įstaigą Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą (toliau – VTNKA) neteisėtai įsteigtu ir likviduoti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į sprendime išdėstytus motyvus, padarė išvadą, jog VTNKA, kurios veikla pagal įstatus ir reglamentus yra organizuoti ir administruoti šalių ginčo…
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kovo mėnesį priimtoje nutartyje [1] pateikė reikšmingų išaiškinimų dėl laidavimo sutarties nuginčijimo jeigu nustatoma, kad sutarties nepasirašė laiduotojas arba jo sutuoktinė. Kasacinio teismo nutartyje nustatyta, jog bendrovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas pagal lizingo grafikus. Šioms prievolėms užtikrinti ieškovas (akcininkas) pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo neatlygintinai laiduoti už lizingo gavėją įmonę ir…
Ne kartą teko rengti ieškinį dėl skolos priteisimo grindžiant ieškinio reikalavimus vekseliu, kuris tuo metu jau būdavo netekęs vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galios. Atsakovas į tokio ieškinio reikalavimus įprastai bandydavo atsikirsti tuo, kad nepateikta jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų arba tuo, jog ieškovas neįrodo, kad buvo pagrindas išduoti vekselį. Tokio…
Dažnai atstovauju verslo ginčuose, kai teisminio ginčo šalys įrodinėja reikalavimus, kylančius iš sutartinių santykių, ar atsikirtinėja į juos. Pavyzdžiui, šių metų vasario pabaigoje laimėta byla, kurioje atstovautas ieškovo reikalavimas dėl skolos, atsiradusios iš statybos rangos sutarties už atliktus darbus, priteisimo. Šioje byloje buvo pasiektas aukščiausias rezultatas, tačiau šios bylos baigtis…
Naujausiame teisės mokslo darbų žurnalo „Jurisprudencija. Mokslo darbai“ numeryje – Martyno Antanaičio mokslinis straipsnis „Tiesioginės darbuotojo deliktinės atsakomybės taikymas Lietuvoje“. Straipsnis pasiekiamas šia nuoroda: https://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/4969 Santrauka: Straipsnyje analizuojama darbuotojo tiesioginė deliktinė atsakomybė už darbo pareigų vykdymo metu sukeltą žalą trečiajam asmeniui. Tiriamos apribojimo nukentėjusiajam reikšti reikalavimus tiesiogiai žalą padariusiam darbuotojui…
Šią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas atvejis, kai buvo pasinaudota derybų gauta konfidencialia informacija ir įkurtas konkuruojantis verslas. Teismas nurodė, kad derybų metu gali būti tokių situacijų, kai svarbu atskleisti kitai šaliai ne tik informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, bet ir papildomą informaciją, kuri šaliai turi tam tikrą komercinę (gamybinę) vertę vien dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ši informacija nėra viešai prieinama. Teismas išaiškino, jog civilinė atsakomybė už konfidencialumo pareigos nevykdymą ikisutartiniuose santykiuose atsiranda ne tik už komercinės paslapties, bet ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimą ar panaudojimą savo tikslams neteisėtu būdu.