Darbo teisė

Apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės, kai padaromas darbo pareigų pažeidimas

Darbo kodekso 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius [1].

Teisminėje praktikoje pasisakyta, kad DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodinėti, kad: 1) darbuotojas savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais buvo padaręs bent jau vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą [2]. „Tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio (pavyzdžiui, finansinės drausmės pažeidimai, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, pažeidimai darbų saugos reikalavimų srityje, neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas ir kt.) [3].

Vienoje iš Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų nustatyta, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo, darbdaviui teigiant, jog darbuotojas nevykdė darbo pareigų ir nepasiekė pardavimo rezultatų. Vis dėlto teismas nustatė, kad darbuotoja aktyviai vykdė darbo veiklą ir pareigas, todėl nebuvo pripažintas darbo pareigų nevykdymas. Taip pat teismas nurodė, jog darbo sutartyje nėra tiesiogiai apibrėžta, kad darbuotojas, privalo pasiekti tam tikrus pardavimo rezultatus. Dėl teismas padarė išvadą, kad tokių rezultatų nepasiekimas, jeigu šalys, besiderėdamos dėl darbo sutarties sąlygų, ir tarėsi dėl tam tikrų pardavimo rezultatų pasiekimo, negali būti panaudotas prieš ieškovą. Be to, teismas pabrėžė, jog tam tikro darbo rezultato, jeigu jis ir būtų aptartas darbo sutartyje, nepasiekimas savaime nepatvirtina darbuotojo kaltės [4].

Taigi, DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindo taikymui turi būti nustatyta, kad darbuotojas būtent kaltais veiksmais (pvz., veikė aplaidžiai, netinkamai arba nedarė nieko) padarė darbo pareigų pažeidimą ir tokį patį pažeidimą jau buvo bent kartą padaręs per 12 mėnesių. Darbuotojui priskirtos darbo pareigos turi būti konkrečiai įtvirtintos darbo sutartyje ar kitame vidaus dokumente (pvz., darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose ar kt.).

1 – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 ir kt.
2 – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019.
3 – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019.
4 – žr. 2.