Teisinės paslaugos. Profesionalumas ir sąžiningumas
Lietuvoje gana dažnai darbo santykiai užbaigiami, kai darbuotojas išeina iš darbo savo noru pateikęs prašymą ar pareiškimą, tačiau realybė tokia, jog ne visi tie atvejai tikrai buvo išėjimas iš darbo savo noru. Pavyzdžiui, darbdavio spaudimas, poveikis, darbuotojui, tam tikrų procedūrų nesilaikymas gali lemti neteisėtą atleidimą. Tačiau darbdavio neteisėtas poveikis turi…
Darbo kodekse numatyta, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Darbuotojas turi teisę ginčyti atleidimą iš darbo šiuo pagrindu, kai darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios…
Analizuojant naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl darbo sutarčių nutraukimo, dvi nutartys pasirodė įdomesnės ir vertos aptarimo. Nors aptariamos apygardos teismų nutartys dar gali būti peržiūrėtos kasacine tvarka bei galbūt pakeistos, jei ginčo šalys pateiks kasacinį skundą, tačiau tam tikri nutartyse pateikti motyvai, paremti suformuota kasacinio teismo praktika, verti dėmesio.…
Darbo kodekso 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis,…
Šioje publikacijoje aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pateiktas išaiškinimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pateikiamos teismo nurodytos procedūros, kurios turi būti atliktos, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu būtų teisėtas. Kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą [1] dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu išaiškino, kad pagal DK 54 straipsnio 1…