Analizuojant naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl darbo sutarčių nutraukimo, dvi nutartys pasirodė įdomesnės ir vertos aptarimo. Nors aptariamos apygardos teismų nutartys dar gali būti peržiūrėtos kasacine tvarka bei galbūt pakeistos, jei ginčo šalys pateiks kasacinį skundą, tačiau tam tikri nutartyse pateikti motyvai, paremti suformuota kasacinio teismo praktika, verti dėmesio.
Dėl atleidimo pagal DK 54 straipsnį (šalių sutarimu)
Pirmoji aptariama nutartis yra Vilniaus apygardos teismo, kur išnagrinėta byla [1], kurioje pagal dviejų darbuotojų pareikštus reikalavimus spręsta dėl jų atleidimo iš darbo teisėtumo pagal DK 54 straipsnį (dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu). Byloje nustatyta, kad darbuotojos buvo atleistos skubiai, t. y. nebuvo laikomasi įstatymu nustatyto 5 dienų termino pasiūlymui apsvarstyti (DK 54 str. 3 d.). Teismas pasisakė, jog šio termino nesilaikymas nelaikomas esminiu pažeidimu, tik tuo atveju jeigu įrodoma, kad jis neįtakojo darbuotojo apsisprendimo, arba jo sutrumpinimas buvo inicijuotas paties darbuotojo.
Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju minėtas terminas darbuotojoms reiškia ne tik terminą, per kurį darbuotojos galėtų įsitikinti darbdavės pasiūlymo teisėtumu, bet ir skirtas priimti sprendimą dėl savo socialinės ir finansinės ateities. Taip pat byloje nustatyta visuma aplinkybių, kad darbdavė darė aktyvų neleistiną poveikį atsakovėms, skatindama greičiau sutikti su darbdavės faktiškai jau priimtu sprendimu dėl darbo sutarties nutraukimo, nedavė darbuotojoms jokio darbo, jos negalėjo naudotis darbo vieta.
Teismas sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbuotojos neturėjo galimybės laisva valia apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl jų atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu bei joms priteistos priklausančios mokėti sumos (vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensacijos ir kt.). Be to, teismas pritarė, kad darbdavės neteisėti veiksmai buvo aktyvūs ir viršijo darbo santykiams įprastą dalykinį pobūdį, todėl darbuotojoms pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Taigi, ši praktinė situacija parodo, kad darbuotojai net ir atleidimo pagal DK 54 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) gali įrodyti tokio atleidimo neteisėtumą. Be to, už neleistiną poveikį (spaudimą) sutikti su darbo sutarties nutraukimu, darbuotojai turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Darbdaviams pasirinkus nutraukti darbo santykius pagal DK 54 straipsnį reikėtų laikytis šiame straipsnyje įtvirtintos procedūros bei leisti darbuotojui priimti sprendimą laisva valia. Aptariamą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje paminėjo, jog DK 54 straipsnio 2 dalyje numatyto rašytinio pasiūlymo nepateikimas atsakovėms raštu tik papildo teismo įsitikinimą, jog atsakovių apsisprendimas nutraukti darbo sutartį nebuvo priimtas atsakovių laisva valia, bet buvo įtakotas nesąžiningu ir neleistinu darbdavės poveikiu. Todėl darbdaviams darbu nepamiršti, kad DK 54 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu) įtvirtintos procedūros laikymasis yra svarbus. Apie tai daugiau skaitykite čia: https://antanaitis.eu/teiseto-darbo-sutarties-nutraukimo-saliu-sutarimu-salygos/
Be to, Vilniaus apygardos teismas pastebėjo, jog susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, kurio tekstą iš anksto buvo parengusi darbdavė, įrašyta, kad darbuotojos negali ateityje kelti jokių pretenzijų dėl darbo sutarties nutraukimo, t. y. ribojama jų teisė kreiptis į teismą. Dėl to, manytina, kad darbdaviams derėtų vengti tokių sąlygų nutraukiant darbo sutartį DK 54 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
Dėl atleidimo pagal DK 55 straipsnį (darbuotojo iniciatyva)
Kitoje apeliacinės instancijos byloje [2] nustatyta, kad darbuotoja pateikė prašymą atleisti ją pagal DK 55 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nurodydama konkrečią atleidimo dieną ir tą pačią dieną buvo įformintas darbo sutarties nutraukimas. Vis dėlto po poros dienų darbuotoja paprašė anuliuoti jos prašymą, bet darbdavys nesutiko nurodęs, kad darbo sutartis jau nutraukta. Dėl to kilo ginčas dėl tikrosios darbuotojos valios dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ar darbuotojo valia nutraukti darbo santykius darbuotojo prašymu susiformavo laisvai ar dėl neteisėtos darbdavio įtakos.
Teismo nutartyje pasisakyta, kad darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu yra absoliuti, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu turi būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jei įrodomas neleistinas ir teisei priešingas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Vien emocinė darbuotojo, parašiusio prašymą nutraukti darbo santykius, būsena bei apsisprendimo motyvai negali būti pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu nenustatyta neteisėto darbdavio poveikio.
Nagrinėtu atveju teismas nenustatė, kad darbuotojos apsisprendimui išeiti iš darbo įtaką padarė darbdavys. Teismas pasisakė, jog kadangi darbdaviui pateiktame prašyme darbuotoja nurodė konkrečią atleidimo iš darbo datą, tuo pati apribojo savo teisę naudotis atšaukimo galimybe. Darbuotojo nurodytą dieną tarp šalių darbo santykiai buvo nutraukti, todėl tokiais savo veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei teisėtai nutraukė su darbuotoja darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Nors šioje nutartyje nebuvo nurodyta, tačiau aktualu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra anksčiau išaiškinęs, jog tuo atveju, kai darbuotojas prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti [3].
Taigi, darbuotojai pateikdami prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį ir nurodydami konkrečią atleidimo dieną turėtų tą tinkamai įvertinti, kad neapribotų savęs pasinaudoti DK 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos.
[1] Aptariama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1140-852/2020.
[2] Aptariama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-621-459/2020.
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2012.